„Jiems kliuvo daugiausiai kritikos, ji buvo ilgalaikė, nukreipta į juos asmeniškai arba išsakyta autoritetingų šaltinių: prezidento, koalicijos partnerių, jų kuruojamų sričių profesinių sąjungų“, – sako „Mediaskopo“ duomenų strategas Linas Spėčius.
Atliktos analizės duomenimis, T. Valio reputaciją silpnino Vyriausybės formavimo metu kilusios abejonės dėl jo kompetencijos. Daug kritikos sulaukė ir vėlyvas 2027 metų valstybės biudžeto projekto derinimas, planuota kelionė į Jungtines Valstijas jo svarstymo metu. Taip pat – Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – viršijantis biudžeto deficitas bei konfrontacinė komunikacija.
„Mediaskopo“ teigimu, R. Tamašunienės įvaizdį labiausiai pablogino konfliktas su Lietuvos kalėjimų tarnybos (LTK) direktoriumi Mindaugu Kairiu bei profesinių sąjungų pareikštas nepasitikėjimas dėl įsisenėjusių sistemos problemų.
Tuo metu R. Popovienės sunkumai, pasak analizės, prasidėjo vasarą, kai buvo svarstoma dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atšaukimo dešimtokams, ką vėliau prezidentas Gitanas Nausėda vetavo.
Rugsėjį prezidentas sustiprino neigiamą foną, viešai suabejodamas, ar ministrė sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. R. Popovienės įvaizdžiui taip pat pakenkė ginčai dėl mokytojų atlyginimų ir istorija apie Raudondvario dvare dirbantį sutuoktinį.
Palankiausiai vaizduoti – E. Grikšas, L. Savickas, K. Budrys
„Mediaskopo“ analizė rodo, kad per šimtą Vyriausybės darbo dienų palankiausiai žiniasklaidoje vaizduoti trys Vyriausybės nariai – ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšo įvaizdžiui palanki buvo komunikacija apie amunicijos bei „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų vertės investicijas ir lazerių gamyklos atidarymą.
Tuo metu L. Savickas palankiai vertintas už energetikos projektų plėtrą ir veiksmus po rugpjūčio mėnesį praūžusios audros: reikalavimą „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) atlyginti gyventojų nuostolius, siūlytas kompensacijas ir „audrų paketą“.
Remiantis analize, K. Budrio įvaizdį formavo pastangos išlaikyti Jungtinių Valstijų karių rotaciją, parama Ukrainai, sankcijų Rusijai griežtinimas ir bendradarbiavimas su Vokietija, o kritika daugiausia buvo nukreipta į diplomatijos rezultatyvumą, ne į ministro kompetenciją.
Dažniausiai minėti – R. Kaunas, M. Katelynas ir T. Valys
Žiniasklaidos tyrimų bendrovės duomenimis, dažniausiai minėti Mindaugo Sinkevičiaus kabineto nariai: krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas (6674 paminėjimai), vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas (5140) bei finansų ministras T. Valys (4908).
Pasak „Mediaskopo“, R. Kauno įvaizdis žiniasklaidoje buvo prieštaringiausias. Palankų jo įvaizdį formavo Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę, tačiau reputaciją silpnino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir išryškėjusios gyventojų perspėjimo spragos. Gynybinė ministro reakcija į kritiką stiprino neigiamą ministro įvaizdį.
M. Katelynas ryškaus matomumo pasiekė griežtai komunikuodamas migracijos ir sienos apsaugos klausimais, bet jo įvaizdį silpnino konfliktas dėl buvusio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo ir pareigūnų atlygio problema.
„Ministrui pavyko aiškiai pristatyti savo politinius prioritetus, tačiau komunikacijos veiksmingumą ribojo nepakankamai atsakyti klausimai dėl sprendimų finansinio arba institucinio pagrįstumo“, – teigė L. Spėčius.
M. Sinkevičius – Vyriausybės sprendimų pristatytojas, ministrų darbo koordinatorius
Premjeras M. Sinkevičius „Mediaskopo“ analizuotu laikotarpiu buvo paminėtas 17 470 publikacijose ir 2,5 karto lenkė dažniausiai iš ministrų minėtą R. Kauną.
Dažniausiai ministras pirmininkas žiniasklaidoje buvo matomas kaip Vyriausybės sprendimų pristatytojas ir ministrų darbo koordinatorius. Palankų premjero įvaizdį formavo šeimos politikos paketo, pensijų ir atlyginimų didinimo, gynybos finansavimo, JAV karių išlaikymo bei bendradarbiavimo su NATO komunikacija.
Tuo metu kritinį foną, pasak analizės, kūrė planuojamas 3,8 proc. BVP valstybės biudžeto deficitas, degalų kainų valdymas, jo žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimo Raudondvario dvare istorija, užsitęsęs disertacijos vertinimas ir viešos komunikacijos klaidos, tarp jų – replika bendrapartietei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, dėl kurios premjerui teko atsiprašyti.
„Patyrusio ir sprendimus koordinuojančio Vyriausybės vadovo įvaizdį žiniasklaidoje silpnino asmeninės reputacijos klausimai, didelio masto socialinių pažadų finansavimo abejonės ir gynybinė reakcija į dalį kritikos“, – tvirtina „Mediaskopo“ duomenų strategas L. Spėčius.
„Mediaskopo“ duomenimis, iš viso per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų Lietuvos žiniasklaidoje paskelbta daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriuose minėtas premjeras ir ministrų kabineto nariai.
Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2026 m. liepos 14 d. iki spalio 21 d. Išanalizuoti 45448 žiniasklaidos pranešimai iš 450 žiniasklaidos kanalų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
