Pertvarkas mokyklose planuojanti Švietimo ir mokslo ministerija pedagogų nesiklauso, "Balsas.lt savaitę" tikino pedagogų atstovas.
Kita pusė nerūpi
Ydinga ir tobulėti neskatinanti mokyklų direktorių skyrimo tvarka, įstatymiškai neapibrėžta mokinių ir jų tėvų atsakomybė. Šie ir kiti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) rūpintys klausimai Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų nelabai domina.
Tuo tvirtai įsitikinęs LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas.
Liberalų sąjungos atstovo Gintaro Steponavičiaus vadovaujama ministerija, rengdama pedagogams aktualius įstatymų pakeitimus, regis, mokytojų nenori nei matyti, nei girdėti. Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus rengiančiose ministerijos darbo grupėse pedagogų atstovai – reti svečiai.
Partijos kolegų tupykla
„Jie sako: „Siūlykite.“ O paskui sulaukiame atsakymo, kad kažkas negerai“, – pasakojo A. Bružas.
Pavyzdžiui, profsąjunga siekia, kad būtų pakeista ydinga mokyklų direktorių skyrimo tvarka.
„Pagal dabar galiojančius įstatymus nėra apibrėžta mokyklos vadovo kadencijos trukmė. Tad dažnai pasodinamas kokiai nors partijai palankus lojalus žmogus (juos skiria savivaldybių tarybos – red. past.). Ateina kita valdžia, ir direktorius keičiasi“, – problemos esmę aiškino A. Bružas.
Pašnekovas pabrėžė, kad mokytojams norėtųsi, jog mokyklos direktorius „progresuotų“, kitaip tariant, jo smegenys judėtų, kad jis priklausytų nuo kolektyvo.
A. Bružo manymu, skiriant švietimo įstaigos vadovą turėtų būti įtrauktas ir mokyklos kolektyvas, o kadencijos trukmė galėtų būti 5 metai. G. Steponavičiaus vadovaujama ministerija, profsąjungos vadovo teigimu, šių pasiūlymų negirdi.
Daro, ką nori
Dar vienas mokytojams svarbus klausimas – mokinių ir mokytojų teisės. Esą dabar Lietuvoje jos pernelyg liberalios ir neapibrėžtos.
„Mokinio, padariusio žalą, nepavyksta net nubausti“, – kalbėjo A. Bružas. Jis priminė, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje mokiniai, pridarę žalos mokyklai, baudžiami gana griežtai. LŠDPS pirmininko teigimu, tokios baudos siekia iki 5 tūkst. litų, o Lietuvoje maksimali bauda – 50 litų.
„Juk mokyklose ko tik nebūna. Tiesiog pogromai. O direktoriai tyli. Mokytojai taip pat“, − kalbėjo pašnekovas, tačiau ir tai, anot jo, ministerijai neatrodo rimta problema.
