Tad jei dabar Lietuvoje iškiltų karo grėsmė, pasislėpti galėtų vos 900 tūkstančiai gyventojų.
Lietuvos civilinės saugos valdyba praneša, kad šalies savivaldybės vangiai randa pastatų, kuriuose galėtų būti įkurtos viešos priedangos ir slėptis žmonės, iškilus pavojui. Visoje Lietuvoje dabar tėra vos 3000 tokių vietų.
Kunigas abejoja bažnyčios tinkamumu
Dėl slėptuvių tariamasi ir su bažnyčiomis, tik štai net patys pareigūnai neslepia, kad ir ten gali būti nesaugu.
Šiaulių Šventų apaštalų Petro ir Povilo katedrą miesto valdžia paskelbė kaip priedangą nuo pavojaus. Iš viso dabar mieste yra 91 slėptuvė, kur glaustis galėtų 50 procentų miestiečių.
„Ten yra mūsų katedros rūsys, kuriam labai daug metų. Ir ne vienas istorinis laikotarpis buvo, kai slėpėsi šiauliečiai“, – TV3 Žinioms sakė priedangą aprodęs klebonas Egidijus Venckus.
Pasak E. Venckaus, per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo subombarduota, bet rūsiai išliko.
„500 metų tos durys yra. Nuo pat pradžių, kai buvo statoma ta bažnyčia“, – teigė vietos klebonas.
Yra duomenų, kad ir per Antrąjį pasaulinį karą ten slėpėsi žmonės. Tik štai klebonas abejoja, ar ten saugus prieglobstis, jei agresorius taikytųsi tiesiai į bažnyčią.
„Jeigu po bombardavimo užkristų tie visi bažnyčios betonai, tai vargu, ar mes išsikapsytume. Tai tokia priedanga truputį kelianti pavojų“, – svarstė E. Venckus.
Pagal Vyriausybės rekomendacijas, savivaldybės turi turėti tiek priedangų, kad reikalui esant prieglobstį galėtų rasti maždaug 60 procentų gyventojų. Šiaulių miesto valdžia sako, kad tinkamų pastatų tiek neturi.
„Dar ir toks šiauliečių abejingumas. Priedangų sąraše nėra nė vieno daugiabučio namo. Kur jų rūsiai galėtų tikti priedangoms, kad nereikėtų iš daugiabučio kažkur bėgti“, – teigė Šiaulių miesto mero patarėjas Vincas Urbonavičius.
Su panašiomis problemomis susiduria ir Marijampolė
Galvas dėl priedangų suka ir kitos savivaldybės. Marijampolė dabar turi 50 slėptuvių, o pagal Vyriausybės planą, reikia beveik antra tiek. Anot Marijampolės vadovų, daugiausia jų yra savivaldybės valdomų įstaigų patalpose, maža dalis – privačiuose objektuose. Administracijos direktorius sako, kad net daugiabučių gyventojai nesileidžia į derybas dėl viešų priedangų įrengimo.
„Galbūt, jei tai bus pripažinta kaip priedanga, tada reikės patiems investuoti lėšas ir pritaikyti tas priedangas pagal reikalavimus, kai kuriais atvejai yra pasiūloma, jūs surenovuokite savo lėšomis, savivaldybės, ir tada galėsite naudotis tuo pastatu“, – sakė Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.
Pagal Vyriausybės numatytą planą viešose priedangose prieglobstį turėtų rasti apie pusantro milijono gyventojų. Laikinose slėptuvėse turėtų būti elektros energija, geriamojo vandens, vaistinėlė, galimybė atsisėsti. Priedangose žmonės turėtų būti kelias valandas.
„Mes daugiabutyje ir dabar jau pradedame galvoti, kaip išsivalyti rūsį, savo sandėliukus, juos pasiruošti ir taip toliau. Informacija pas mus yra duota pirmininko“, – besiruošianti pavojams sakė kalbinta šiaulietė.
„Mano galvojimas, tai taip pirmiausia ir yra, kad rūsyje ne pasislėpimas“, – saugumu slėptis rūsiuose abejojo kita kalbinta moteris.
Žmonių nerimas ar rūsiai yra saugus prieglobstis – pagrįstas, sako civilinės saugos valdybos viršininkas.
„Jeigu yra konkrečiai taikomasi į tuos objektus, kur yra žmonės, tai turbūt nėra tokių objektų šiandien, kurie galėtų apsaugoti nuo tiesioginio pataikymo“, – sakė civilnės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Anot jo, karas Ukrainoje parodė, kad agresorius nepaiso tarptautinių susitarimų ir taiko ten, kur gali būti civilių, tarkim, į bažnyčias, ar kitus pastatus. Pavyzdys – Mariupolio dramos teatras, kur žuvo keli šimtai žmonių.
Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
