„Šiandien tikrai niekam nekyla abejonių, kad atlyginimus kultūros darbuotojams reikia kelti, tačiau – iš kur paimti pinigų? Manau, kad artimiausiu metu, padedant ir Seimo nariams, ir premjerui, surasime tas minimalias galimybes. Sakau, minimalias, nes valstybės biudžeto situacija po Konstitucinio Teismo sprendimo yra tokia, kokia yra. Manau, kad ta viltis kitais metais atsiras“, – per Lietuvos kultūros politikai skirtą konferenciją Seime sakė ministras.
Jo duomenimis, šalies savivaldybių kultūros įstaigose dirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis yra mažiausias, palyginti su kitais sektoriais.
„Statistiškai kultūros darbuotojo atlyginimo vidurkis nuo vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio skiriasi apie 700-800 litų. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais vidutinis metinis pedagogų darbo užmokestis buvo 2599 litai, o kultūros ir meno darbuotojų – 1614 litų“, – teigė Š. Birutis.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė taip pat pabrėžė, kad kultūros srities darbuotojų atlyginimai neadekvatūs pagal turimą kompetenciją ir įdedamą darbą.
„Ar šiandien gali geras specialistas dirbti ir gauti atlyginimą, jaustis reikalingas ir svarbus? Deja, šiandien taip nėra“, – teigė ji.
Komiteto vadovės teigimu, sprendimus dėl kultūrininkų algų didinimo būtina daryti jau šiandien, nes „paskui gali to nebereikėti“.
„49 mln. litų nėra valstybei nepakeliama našta“, - sakė A. Pitrėnienė.
Pasak ministro, atlyginimų atotrūkis lemia kultūros darbuotojų migraciją į kitus sektorius. Jo tvirtinimu, dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo negali būti užtikrinamas bibliotekų bei muziejaus paslaugų teikimas, neatsiranda kandidatų į kultūros įstaigų vadovų vietas.
„Tokia situacija grėsmingai didina ir kitas problemas – išyra mėgėjų meno kolektyvai, kyla grėsmės ir į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų šventės išsaugojimui ir tęstinumui“, – pareiškė Š. Birutis.
Bibliotekininkų draugijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje sumažėjo ir bibliotekų, ir jų darbuotojų. Pernai buvo 2633 (61 mažiau nei 2011 metais) bibliotekų, jose dirbo 6130 (52 mažiau nei 2011 metais) profesionalių bibliotekininkų. Tuo metu 45 proc., arba kas antras šalies gyventojas, pernai naudojosi bibliotekų paslaugomis.
Lietuvos muziejų asociacijos duomenimis, muziejuose dirba apie 900 specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Pasak ministro, daugelio jų atlyginimai tesiekia 1185-1200 litų atskaičius mokesčius. Nuo šių metų sausio iki 1000 litų padidinus minimalią mėnesio algą, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų techninių darbuotojų (valytojų, darbininkų, sargų) atlyginimų.
„Tačiau turiu konstatuoti, kad mūsų kaimynai kultūrai skiria kur kas didesnį dėmesį (...). Kalbant apie kaimynių Estijos ir Latvijos biudžetus, Estija iš biudžeto kultūrai skiria 1,2 proc., Latvija 1,1 procento. Ir reikia pastebėti, kad biudžetas nebuvo mažinamas net ir per ekonominę krizę. Tuo metu Lietuva kultūrai skiria 0,6 proc., o pagal naujausius duomenis matome, kad kultūra uždirba iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Nė vienas kitas sektorius tokio procento Lietuvoje praktiškai nekuria“, – tvirtino Š. Birutis.
Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė, vadovaujama kultūros ministro, buvo parengusi kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014–2016 metais programą. Per trejus metus pagal ją siūloma pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų mėnesio darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1732 litai, o kitų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai 45 procentais.
To siūloma pasiekti 2014–2016 metais kasmet didinant finansavimą darbo užmokesčiui dviem bazinės mėnesinės algos dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui (bazinė mėnesinė alga šiuo metu yra 122 litai). Skaičiuojama, kad tai kasmet papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų po 49 mln. litų. Tačiau kitų metų biudžeto projekte kol kas ši suma nenumatyta.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
