Jei to reikalauja valstybės itin sunki finansinė padėtis, parlamentarams galima laikinai sumažinti atlyginimus. Konstitucinis Teismas (KT) popiet paskelbė išaiškinimą dėl parlamentarų atlyginimo bei Seimo finansavimo mažinimo.
Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas.
KT prašyta išaiškinti, ar nutarimo nuostata, „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis (...), įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą“, reiškia, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai finansinei padėčiai galima nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu kadencijos pradžioje.
KT sprendime pabrėžta, kad nėra konstitucinių argumentų, leidžiančių teigti, esą KT 2006 m. kovo 28 dienos nutarimo nuostata gali būti interpretuojama kaip draudžianti, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, įstatymų leidėjui nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu nustatytasis Seimo kadencijos pradžioje.
Priešingu atveju Seimas būtų nepagrįstai išskirtas iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o Seimo nariai būtų nepagrįstai privilegijuojami, taip pažeidžiant iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisingumo reikalavimus.
KT taip pat pažymėjo, kad mažinant atlyginimus turi būti įsitikinta, jog valstybės ekonominė, finansinė padėtis iš tiesų yra tokia sunki, kad tai verčia mažinti pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimą už darbą, o pats algų mažinimas – laikinas.
KT taip pat nusprendė, kad 1999 m. lapkričio 9 dienos nutarimo nuostatoje „Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje“ vartojama sąvoka „Seimo nario atlyginimas“ neapima Seimo nario parlamentinės veiklos išlaidų atlyginimo.
Tame nutarime KT netyrė Seimo narių darbo sąlygų įstatymo nuostatų, skirtų reguliuoti santykiams dėl Seimo nariams skiriamų lėšų išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, atlyginimo. KT konstitucinę Seimo nario atlyginimo sampratą aiškino tiek, kiek tai susiję su Seimo nario gaunamo atlyginimo už darbą reguliavimu, taip pat ir tuo atveju, kai Seimo narys eina premjero ar ministro pareigas.
KT konstatavo, kad iš valstybės biudžeto skirtos lėšos Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, atlyginti negali būti traktuojamos kaip lėšos, gaunamos kaip teisingas apmokėjimas už darbą. Todėl darytina išvada, kad Seimo nario atlyginimo už darbą ir Seimo nario parlamentinės veiklos išlaidų atlyginimo sampratos negali būti tapatinamos, kiekviena jų turi savarankišką turinį, jos nėra sinonimai ir nė viena iš jų neapima kitos. Vadinasi, Seimo nario atlyginimo už darbą samprata negali apimti išlaidų, susijusių su Seimo nario parlamentine veikla, atlyginimo sampratos. Taigi išlaidos, susijusios su Seimo nario parlamentine veikla, kurios yra atlyginamos iš valstybės biudžeto, Seimo kadencijos metu gali būti mažinamos, tačiau tai darant neturi būti paneigiama svarbi konstitucinė Seimo nario veiklos garantija – teisė gauti išlaidų, susijusių su jo parlamentine veikla, atlyginimą.
KT nusprendė neaiškinti Seimo pirmininko prašymo dalies, „ar būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, kai dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties mažinant vykdomąją valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinį finansavimą (valstybės tarnautojų atlyginimus), kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų (pavyzdžiui, Seimo) biudžetinis finansavimas būtų nemažinamas arba mažinamas neproporcingai“, nes minėti klausimai Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nebuvo nei tiriami, nei aiškinami.
Lapkričio 17-ąją kadenciją baigęs Seimas paskutinėmis dienomis priėmė, o prezidentas pasirašė Seimo statuto ir atitinkamo įstatymo pataisas, kuriomis sumažintos išmokos už išlaidas parlamentiniam darbui, tačiau pakeltas atlyginimas.
Iki pertvarkos Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei veiklai. Pakeitus tvarką, Seimo nariams priklauso apie 11 tūkst. litų atlyginimas neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai siekia 3,8 tūkst. litų.
