Liepos 24–25 d. Šiaulių rajone (Meškuičių kaime) vyks tradiciniai Kryžių kalno atlaidai, dvasinės piligrimystės dienos, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba.
Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, 15 val. prie Kryžių kalno bus švenčiamos Mišios. Joms vadovaus Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, o pamokslą sakys Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Mišias transliuos Lietuvos televizija.
Šių metų atlaidai išsiskirs tuo, kad Mišiose giedos jaunimo choras kartu su instrumentine grupe. Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas, kuris yra šio muzikinio projekto iniciatorius, teigia: „Taip siekiama parodyti, kas šiandien Bažnyčioje yra sukuriama naujo, gyvo, gražaus, kad pamaldose skamba ne tik senovinės, bet ir šiuolaikiškesnės giesmės, kurios yra mielai klausomos ir giedamos jaunimo ir viduriniosios kartos. Nuėjęs į paprastą bažnyčią Lietuvoje išgirsi dažniausiai tikrai ,,naftalinu“ atsiduodantį giedojimą. Todėl bažnyčios yra tuštokos, o jas lanko daugiausiai pensinio amžiaus žmonės. Ši iniciatyva yra proga žmonėms parodyti, kad jaunimui tikėjimas taip pat gali būti jo savastis, jei leidžiama jį praktikuoti kiek naujesnėmis formomis, muzikinėmis išraiškomis“.
Būtent šiems Kryžių kalno atlaidams suburto choro vadovė Greta Staponkutė sako, kad didžioji dauguma šiose Mišiose skambėsiančių giesmių yra sukurtos jaunų lietuvių autorių per paskutinius 20 metų. „Ne kartą dalyvavau Kryžių kalno atlaiduose ir matydavau, kad atvyksta ne tik vyresnės kartos žmonės, bet ir jaunimas. Nemažai klausiau bei giedojau šiuolaikinių giesmių ir jos man labai patiko, tad norim jas pristatyti kuo platesnei visuomenei. Kodėl neparodžius kažko naujo? Ypač todėl, kad šie kūriniai, sukurti tikinčių jaunų lietuvių, kelia visų mūsų dvasią“, - teigia G. Staponkutė.
Kryžių kalno pradžia
Kryžių kalno pradžia supa daug legendų ir pasakojimų. Vieni šaltiniai teigia, kad čia kryžiai atsirado jau 1831 m., kurie buvo skirti sukilimo dalyviams. Tačiau šįkart apsistokime ties pasakojimu, kuris užrašytas prieš 160 metų.
1850 m. Šiaulių ekonomijos dvarų iždininkas Maurikis Hriškevičius apie Jurgaičių piliakalnį užrašė tokią istoriją: „Tas kalnas, nors niekados krikščioniškais kapais nebuvo lig 1847 m., nei jokio kryžiaus ant savęs neturėdamas, dabar turi apie 20 kryžių. Pagal vietinio tyrinėjimo tas per tat atsitiko, kad vienas iš Jurgaičių gyventojų 1847 m. sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad anas pagijo kryžių ten statydamas. Kaip tiktai toji žinia žmonių tarpe pasiplėtė, tai per tris metus iš tolimesnių kaimų taip daug kryžių čia privežė ir pastatė, kad jų skaitlingumą dabar matome.“
Kryžių kalno atlaidai
Kryžių kalno piligriminių atlaidų tradicijos pradėjo formuotis jau seniai. Ypač didelės žmonių minios sueidavo ar suvažiuodavo ant Kalno per Jonines. Gausybę maldininkų sutraukdavo ir Kryžių kalno atlaidai, vykdavę per Karmelio kalno Dievo Motinos (Škaplierinės) šventę. Kryžių kalne eidavo ir bažnytinės procesijos. Šiaulių laikraštis „Momentas“ 1928 m. rašė, kad tų metų liepos 15 d. kalnas sutraukė net 10 tūkst. maldininkų minią. Panašiai maldininkų susirinkdavo ir kitais metais.
Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių kalne dėl persekiojimų nutrūko. Atlaidai atgavinti tik popiežiui Jonui Pauliui II 1997 m. gegužės 28 d. įkūrus Šiaulių vyskupiją. Pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis 1997 m. liepos 20 d. dekretu atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą. Iki tol švęstus liepos 16-ąją, Karmelio Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) šventės dieną, atlaidus vysk. E. Bartulis perkėlė į paskutinį liepos sekmadienį.
Ypač dideli piligrimų srautai į Kryžių kalną iš viso pasaulio patraukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę bei 1993 metais jame apsilankius popiežiui Jonui Pauliui II. Jo piligrimystė šioje kančios ir prisikėlimo vietoje ją labai išgarsino.
