Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sako, kad šiandien jam didžiausią nerimą kelia Lietuvoje vykdoma ir regionams brukama sveikatos apsaugos reforma. Jis abejoja, kad klaipėdiečiai, besiskundžiantys dėl didelių eilių pas gydytojus specialistus ar tyrimams atlikti, apsidžiaugs, kai įgyvendinus tą reformą į uostamiestį dar plūstels kretingiškiai, plungiškiai, skuodiškiai, telšiškiai, palangiškiai.
„Mes jus sukvietėme tam, kad padėtumėte išsaugoti mūsų ligoninę. Turime specialistų, įrangos – visko, tik tegu leidžia mums dirbti. Ne vieną kartą buvome susitikę su sveikatos apsaugos ministru, su ministerijos atstovais, išsakėme visas problemas, bet esame negirdimi“, – žurnalistams teigė A. Kalnius.
„Per šitiek darbo metų nebuvau matęs tiek apleistų senjorų, kurie atvažiuoja pas mus į Kretingos ligoninę. Yra ir tokių, kuriems daugiau nei 90 metų. Kai kurie jų nebuvę pas daktarą, pusiau nupuvusiomis kojomis, nekoreguota cukralige ir t. t. Todėl norisi pasakyti Vilniaus ponams, kad jie į vadybininkų klumpes įliptų regionuose, kad mes galėtume padėti tokiems žmonėms“, – sako Kretingos ligoninės vyr. gydytojas R. Sakalauskas.
Per dvejus metus daug padaryta
Šiuo metu Kretingos ligoninė turi 280 darbuotojų, iš kurių 17 yra naujai priimti šiemet. Per pastaruosius dvejus metus nemažai padaryta gražinant ligoninės aplinką ir išorėje, ir viduje, jau nekalbant apie būtinų prietaisų įsigijimą.
Šiemet ligoninė nusipirko mamografą, kainuojantį 210 tūkst. eurų, kad galėtų atlikti krūtų mamografinį tyrimą. Ministerijai atrodo, kad tai ligoninės įgeidis, o gydytojas R. Sakalauskas sako, kad labai svarbu krūties vėžį nustatyti ankstyvos stadijos. Rugsėjo pradžioje mamografas bus pradėtas naudoti. Ši paslauga bus teikiama nemokamai. Iki šiol rajono moterys pasitikrinti turėdavo važiuoti į Klaipėdą.
Šiemet ligoninėje pakeistas liftas. Anksčiau buvo samdomos 5 liftininkės, o dabar jų nebereikia, nes jis pats važiuoja. Šiek tiek sutaupyta mokos fondo pinigų.
Reikalauja vežti į Klaipėdą
Bene absurdiškiausia situacija dėl kompiuterinio tomografo, kainavusio apie pusę milijono eurų, kurį Kretingos ligoninė turi nuo Naujųjų metų. Apie tokį pirkinį Sveikatos apsaugos ministerija žinojo ir tam neprieštaravo. O po kurio laiko paaiškėjo, kad teks vieną kitą skyrių ligoninėje uždaryti, ir jos pozicija pasikeitė.
„Buvo sakoma, jeigu turėsime kompiuterinį tomografą, galėsime daryti ir chirurgines operacijas, turėti reanimacijos skyrių. Bet dabar iškelti kiti kriterijai, kurių negalime įgyvendinti. Mums neleidžiama daryti chirurginių operacijų. Suprantu, jeigu tai būtų taikoma itin sudėtingoms operacijoms, bet atlikti paprasčiausias chirurgines procedūras Kretingoje tikrai galima“, – mano rajono meras.
Kompiuterinį tomografą ligoninei nupirko Kretingos rajono savivaldybė – tam ji skyrė 450 tūkst. eurų. Mat jeigu ligoninė neturi tokio aparato, iš karto uždaromas jos reanimacijos skyrius. Likusią sumą pridėjo pati ligoninė.
Kiekvienais metais Savivaldybė investuoja į ligoninę 150–200 tūkst. eurų. Per dvejus metus ji kartu su ligonine investavo 1,5 mln. eurų.
Pasak R. Sakalausko, iš pradžių žadėta tyrimus Kretingos kompiuteriniu tomografu apmokėti, bet po kurio laiko tokia pastraipa iš ministerijos raštų išbraukta. Dabar jos pozicija tokia, kad ligoninė gali pasidėti tą tomografą kaip baldą, o ligoniai tam tyrimui atlikti turėtų būti vežami į Klaipėdą, net jeigu reikalinga skubi pagalba. Ligonių kasa Kretingos ligoninei už šiuos tyrimus nesumoka.
„Jeigu prireikia skubios pagalbos naktį, turime vežti ligonį į uostamiestį, nors turime savo kompiuterinį tomografą. Dienos metu „maitiname“ privatų verslą senjorus su greitąja veždami iš Kretingos į Klaipėdą, kurioje yra eilės. Jeigu tyrimai nieko neparodo, greitoji juos parveža atgal. Klaipėdoje už tuos tyrimus apmoka valstybė, bet ministerija nenori, kad mums būtų mokami pinigai už tokių pačių tyrimų atlikimą. Mes nenorime ministerijos išmaldos, išsilaikome ir be jos pinigų, bet tegu leidžia mums dirbti“, – teigė Kretingos ligoninės vyr. gydytojas ir pridūrė, kad ligoninės pacientams tyrimus kompiuteriniu tomografu ligoninė daro savo lėšomis.
Laukti šio tyrimo Kretingoje reikia tik savaitę. Jeigu žmogus nori, kad tyrimas būtų atliktas labai greitai, pakonsultuotų specialistai, tai jam paprastas tyrimas kainuoja 73 eurus, o sudėtingesnis su kontrastu – 123 eurus ir t. t.
Yra manančiųjų, kad taip esą vyksta todėl, kad valstybinė medicina eina privačios medicinos link. Privatininkams reikalingi pacientai, kurie turėtų pas juos pereiti iš valstybinių įstaigų.
Rajonų nuomonė nesvarbi
Kalbėdamas apie tai, ko Sveikatos apsaugos ministerija nenori girdėti, R. Sakalauskas pastebėjo, kad kai kurie jos sprendimai iš tikrųjų gerins sveikatos apsaugos kokybę, pvz., sprendimas dėl slaugytojų kompetencijų išplėtimo, kad ji padarė nemažai ir gerų darbų.
„Bet susidaro įspūdis, kad yra Vilnius, Sveikatos apsaugos ministerija, o nuo jų per kelis šimtus kilometrų nutolę gydymo centrai neegzistuoja. Mūsų nuomonė nesvarbi, mes turime tik vykdyti. Visų rajonų nebereikia. Juose turi išlikti tik šeimos gydytojų institucija. Bet tada ji turi būti stipri, daugiau šeimos gydytojų atvykti į rajonus. Jų turėtų būti daugiau ruošiama Kaune ir Vilniuje. Tačiau tokios informacijos aš negirdžiu.
Visa kita ministerijos nebedomina. Šiemet per pusę metų mes suteikėme už pusę milijono eurų paslaugų daugiau nei ligonių kasos buvo įsipareigojusios apmokėti.
Šiandien jau atlikome operacijų tiek, kiek pagal normatyvus reikėtų atlikti per visus metus, arba tiek dienos chirurgijos operacijų, kiek turi kai kurios Klaipėdos ligoninės.
Norėjome turėti neurochirurgą, gavome atsakymą, kad Kretingoje toks specialistas nereikalingas.
Sutinku, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos medicinos centrai turėtų teikti tretinio lygio paslaugas – onkologijos, insulto, kardiologijos, kardiochirurgijos srityse. Bet visa kita, kad tos eilės būtų mažesnės, kad pacientui būtų arčiau, turi būti daroma ir kituose miestuose.
Negi dabar viską turime išgriauti, o po 10 metų vėl atstatyti. Terapijos skyriai dabar paliekami rajonuose dvejiems metams kaip eksperimentiniai. Reikia manyti, paskui jų irgi neliks. Esame pasirengę ir priestato projektą, ir kitų projektų. Bet jeigu viskas virs griuvėsiais, kam tai daryti? Nežinome, kokiomis nuotaikomis turime gyventi. Tas laikinumas yra baisus dalykas. Bijau, kad negeros nuotaikos neįsimestų į darbuotojų kolektyvą.
Norisi atsivežti tuos ponus iš ministerijos, kurie daro tą reformą, kad jie pirmieji amortizuotų gyventojų pyktį, o ne mes. Mūsų ligoninė turėjo 2 tūkstančius pacientų per pusę metų, o per metus jų būna 4 tūkstančiai. Dėl peties sąnario važiuoja į Kretingos ligoninę iš Mažeikių, iš Šiaulių, Tauragės ir iki 60 procentų dėl dienos chirurgijos paslaugų klaipėdiečiai“, – kalbėjo Kretingos ligoninės vyr. gydytojas.
Ministerija mažina lovų skaičių
Pasak Kretingos rajono mero, ministerija mano, kad visoje Lietuvoje ligoninėse yra per daug lovų, reikia taupyti – sumažinti jų skaičių. Per daug paslaugų teikiama išmėtytai, reikia jas sukoncentruoti stambesniuose centruose. Bet, A. Kalniaus manymu, ministerija užmiršta vieną pagrindinių dalykų – visos paslaugos turi būti teikiamos ten, kur yra žmogus. „Kodėl kretingiškis turi paslaugas gauti Klaipėdoje, vykti į ją už savo lėšas? Pavežėjimo paslauga juk dar nefunkcionuoja.
Ar dėl 2–3 milijonų eurų mes turime atsisakyti 36 lovų chirurgijos, terapijos, vaikų skyriuose? Tada tiek lovų daugiau turės būti Klaipėdos ligoninėse“, – sako meras.
„Kas reikia, tai reikia. Patys matėme spragas ir sutikome uždaryti akušerijos skyrių. Tąkart pritarėme ministerijos pozicijai. Dabar, jeigu būsime geri, visus skyrius sunaikinsime, gausime 3,6 milijono eurų per projektus. Ką mes su jais darysime? Galėsime nusipirkti neįgaliojo vežimėlį, vieną kitą mašiną, kad kaimuose galėtume vystyti slaugos programą. Reformai įvykus mes prarasime specialistus, per metus neteksime trijų milijonų eurų. Kokia iš to nauda gyventojams?“ – klausia vyr. gydytojas.
Anot rajono mero, ministerija reikalauja dirbti pagal bendradarbiavimo sutartis arba susijungus, tačiau visa tai jau vyksta ir be reformos. Jeigu kokios nors paslaugos negali suteikti vienas rajonas, tai jis pasirašo sutartį su kitu rajonu. Todėl nesuprantama, kam reikalinga ta reforma.
Kretinga yra augantis miestas. Iki nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje Kretingos rajone buvo 42 tūkstančiai gyventojų, o šiandien, turint omenyje, kad nemažai šalies gyventojų išvažinėjo, jų šiame rajone yra 37,5 tūkstančio.
„Mes statome darželį, nes jaunos šeimos atsikelia čia gyventi. Bet kai Sveikatos apsaugos ministerija nuolatos deklaruoja, kad pas mus to nebus, ano nebus, bus sumažinta tiek lovų, tai ar galime tikės, kad jauni specialistai atvyks pas mus, kai nelieka stabilumo. Mes dedame visas pastangas, kad pritrauktume jaunas medikų šeimas. Turime nemažai programų, pavyzdžiui, jeigu sukuria šeimą, gauna finansavimą pirmam būstui. Ministerija daro reformą nekūrybiškai, neatsižvelgdama į tai, ar rajonas perspektyvus, ar ne“, – sako meras.
Jis priminė, kad per pandemiją, kai Klaipėdos gimdymo skyriuje įvyko nelaimė, naktį buvo pakelti Kretingos ligoninės gydytojai. Tokių atvejų gali būti ir daugiau, bus blogai, jeigu neliks atraminių ligoninių.
Pasak A. Kalniaus, iš pradžių buvo skelbta, kad iš Europos Sąjungos Lietuvai reformai įgyvendinti skirta 800, paskui kad 600 milijonų eurų. „Tai negi mes viską parduosime už tuos kelis šimtus milijonų?“ – klausia meras.
Pasak jo, po ilgų diskusijų įvairiuose sluoksniuose jau galima sakyti, kad ši reforma nenaudinga ir pasmerkta žlugti. Šiuo metu Kretingos rajone ligoninėje ir pirminės sveikatos priežiūros centruose teikiama beveik 70 proc. medicinos paslaugų.
„Ar mes galime padaryti jų daugiau, kaip reikalauja ministerija? Taip, galime, tačiau ji turi leisti mums dirbti. Jeigu to nebus, Kretingoje rajono gyventojai gaus tik apie 50 procentų medicinos paslaugų“, – sako A. Kalnius.
Geriau nei Klaipėdoje
„Man čia visus tyrimus padarė. Klaipėdoje buvau užsirašiusi tirtis skrandį tik rugsėjo 16 dieną. Kretingoje dar geriau nei Klaipėdoje. Man buvo sutrikusi kraujo apytaka. Prižiūri, atbėga kiekvieną minutėlę, maistas labai geras, švaru. Negalime skųstis“, – sakė Elina Jocienė iš Jokūbavo.
„Aš dėl širdies čia. Gulėjau ligoninėje ir Klaipėdoje, bet tokios priežiūros kaip Kretingoje niekur nerasi. Jeigu kas nors ką blogo pasakytų apie šios ligoninės gydytojus, tas būtų nesąžiningas žmogus. Kad čia tokia priežiūra senų žmonių, būčiau nepatikėjusi, jeigu nebūčiau pati išbandžiusi“, – sakė Zofija Staršenskienė iš Kretingos.
„Labai dusau. Keturis kartus gulėjau ligoninėje. Buvau ir reanimacijoje. Dabar padarė tyrimus su ta nauja aparatūra, kurią gavo. Paaiškėjo, kad dėl skydliaukės viskas. Išoperavo, aš laisvai kvėpuoju, galiu gulėti. Seniau atsigulti negalėdavau, dusau. Esu labai dėkinga. Jeigu ne šita ligoninė, jau seniai būčiau po žeme“, – kalbėjo Irena Videikienė iš Kretingos.
Paklausta, ar negalėjo pasigydyti Klaipėdoje, moteris atsakė: „Labai dusau. Greitoji atvažiuodavo per 7 minutes, mašinoje pajungdavo deguonį ir iš karto mane į reanimacijos skyrių. Jeigu būtų vežę į Klaipėdą, būčiau pusiaukelyje numirusi. Kretingos ligoninės jokiu būdu negalima panaikinti, ji turi būti.“
Autorė: Dalia Bikauskaitė
