Panevėžyje kalbėta, kad „tulpiniai“ nužudytus žmones sudegindavo katilinėje, tačiau teisme buvo įrodyta, jog nužudytųjų lavonus jie sukapodavo ir sudegindavo metalinėje dėžėje.
Praėjusiame laikraščio numeryje istoriją apie „tulpinius“, grobusius spiritą, baigėme toje vietoje, kai 15 000 litrų „Semai“ priklausančio spirito netoli Veprių esančioje buvusioje sovietų karinėje bazėje buvo perpilta į statines.
Tuo metu Šimonių girioje, šalia Pajuodbalių kaimo, netoli Anykščių, pririštas prie medžio kamavosi KamAZ‘o vairuotojas Zenonas Šutinys. Netoliese stovėjo ir „Opel Ascona“, kurioje sėdėjo Audrius Andrušaitis, Dainius Skačkauskas ir Giedrius Liubartas.
Po trijų valandų vyrams buvo pranešta, kad spiritas iškrautas ir yra saugioje vietoje. Tada G. Liubartas dar kartą priėjo prie pririšto vairuotojo ir kiek atleido virves. Jaunieji „tulpiniai“ dar nebuvo tokie žiaurūs, o be to, ir nebuvo komandos, kad liudininką reikia nužudyti.
Tad kai „Opel Ascona“ nuvažiavo, Z. Šutinys labai greitai išsilaisvino iš virvių ir nuėjo artimiausios sodybos link. Kai ją pasiekė, buvo jau šešta vakaro. Tą pačią dieną akcinė bendrovė „Sema“ kreipėsi į Panevėžio miesto policijos komisariatą ir pranešė, kad pagrobtas jai priklausantis automobilis, vežęs spiritą į „Anykščių vyną“.
Beje, tą pačią dieną tuoj po užpuolimo kažkas paskambino į Anykščių policijos komisariatą ir pranešė, kad kelyje tarp Rūkiškėlio ir Raguvėlės automobiliai VAZ ir „Audi“ užblokavo pienovežį, o šalia vaikšto vyrai su kaukėmis... Tačiau šis pranešimas pareigūnų nesudomino.
Visi galai vandenyje
O panevėžiečiai policininkai ėmėsi automobilio paieškos. Po kelių dienų KamAZ‘as su priekaba buvo surastas Molėtų rajono Dubingių seniūnijoje, šalia Laumikonių kaimo. Spirito jame nebuvo nė lašo. Nebuvo ir jokių pėdsakų. Juos užmaskuoti „tulpiniai“ mokėjo gerai. Kabinoje buvo pripilta dyzelino, vairas, sėdynės – nuvalytos.
Negalima sakyti, kad policininkai nieko nedirbo. Jiems pavyko surasti ir angarus, kuriuose buvo perpiltas spiritas, tačiau išsiaiškinti vagystę pavyko tik po 5 metų.
Spiritas pakaunės pogrindinėse gamyklose virto degtine ir greitai buvo išgertas. Už jį „tulpiniai“ gavo 20 000 JAV dolerių. Pinigus iš kauniečių Kėdainiuose paėmęs Bronius Stapulionis tą pačią dieną „Damitroje“ juos perdavė Sauliui Janoniui. Šis pinigus padalino į keturias dalis: viena „jaunimui“ – R. Narbutui, G. Liubartui, E. Bučui, antra – B. Stapulioniui, trečia – V. Gudėnui, o likusius pasiliko sau ir kitiems „vyresniesiems“ – V. Baltušiui, R. Čeponiui, A. Andrušaičiui ir D. Skačkauskui.
Beje, automobilis VAZ, kuriuo į užpuolimą važiavo tariami policininkai, irgi buvo sunaikintas. Vidmantas Gudėnas jį supjaustė, o A. Andrušaitis su D. Skačkausku, nuvežę į karjerą tarp Panevėžio ir Šiaulių, sumetė į vandenį.
Vis ieškojo pasikėsintojų
Spirito pagrobimas yra vienas iš mažiausių „tulpinių“ nusikaltimų. Kuo toliau, tuo labiau nusikaltėliai žiaurėjo, vis kruvinesni darėsi jų žygiai.
Tais pačiais metais, kai buvo pagrobtas spiritas, tik rudeniop, „tulpiniai“ ypač žiauriai susidorojo su savo spėjamais priešininkais. Virginijus Baltušis tiesiog maniakiškai vis ieškojo tų, kurie buvo susprogdinę liftą viešbutyje ir kėsinęsi į jo gyvybę.
Tarp „įtariamųjų“ atsirado ir Gintaro Dūdos pavardė. V. Baltušio įsakymu Giedrius Liubartas ir Ramūnas Narbutas kelias dienas sekė šio jauno vyro maršrutais.
Beje, pats G. Dūda tikėjosi, kad „tulpiniai“ gali jį nužudyti (apie tai buvo prasitaręs draugams), todėl labai saugojosi. Tačiau nuo mirties nepabėgo.
1997-ųjų spalio 25-osios pavakare susirinko V. Baltušis, R. Čeponis, A. Andrušaitis, D. Skačkauskas, G. Liubartas, R. Narbutas ir Vaidas Jankauskas. Pastarasis buvo geras V. Baltušio pažįstamas, tad ieškodamas smogikų, vieną pavakarę V. Baltušis paskambino jam ir pasakė, kad reikės padėti sulaikyti vieną žmogų. „Tulpiniai“ buvo susekę, kad tas žmogus – G. Dūda – kiekvieną vakarą savo automobilį stato į aikštelę netoli Suvalkų gatvės. Spalio mėnesį anksti temsta, tad G. Dūdą ir buvo nuspręsta grobti šiam žingsniuojant iš aikštelės namo.
Pagrobimas ir tardymas
Visi pasiskirstė pareigomis. G. Liubartas stebėjo, ar niekas neatvažiuoja Suvalkų gatve. D. Skačkauskas buvo paliktas lauke ir turėjo prireikus padėti pagauti G. Dūdą. Visi kiti sėdėjo mikroautobuse ir laukė.
Maždaug po valandos D. Skačkauskas pranešė, kad visi būtų pasiruošę, nes G. Dūda tik ką pastatė automobilį. Kai jis išėjo iš aikštelės, prie jo iš lėto privažiavo mikroautobusas, atsidarė durelės ir vyras žaibiškai atsidūrė ant mikroautobuso grindų. Tuoj pat jam buvo surištos kojos, burna užklijuota lipnia juosta ir mikroautobusas nuvažiavo į „Agato“ sporto klubą.
Klube rinkdavosi tik savi, tad čia niekas nesislapstė. G. Dūda buvo nuneštas prie didžiosios salės ir prirakintas prie tekinimo staklių.
Prasidėjo tardymas. Tai truko apie dvi valandas. V. Baltušis vis reikalavo pasakyti, kas kėsinosi į „tulpinių“ gyvybes. Kankinamas G. Dūda sakė esą tik girdėjęs pokalbius, jog reikia nužudyti V. Baltušį, S. Janonį ir Ž. Paušą, tačiau pats nei prie viešbučio lifto sprogdinimo, nei prie „tulpinių“ apšaudymo nesąs prisidėjęs.
V. Baltušis, nelabai juo patikėjęs, nusprendė G. Dūdą nušauti. Tam niekas neprieštaravo.
Sukapojo ir sudegino
Tuoj pat imtasi ruošti egzekucijos vietą. Į didžiąją salę buvo atitempta vonia, ant jos padėtos kelios lentos. Ant jų kniūbsčias buvo paguldytas G. Dūda. Tai buvo paskutinės vaikino gyvenimo akimirkos... V. Baltušis šovė jam į galvą. Vieną, po to – antrą kartą. Kad būtų tikriau, dar dūrė peiliu į kaklą.
Po to peilių ėmėsi kiti – naikinti nusikaltimo pėdsakus. Nuo lavono buvo atidalintos kojos, galva, rankos. V. Jankauskui, nepratusiam prie egzekucijų, pasidarė bloga ir V. Baltušis leido jam išeiti į lauką. Visi kiti paeiliui pjaustė kūną.
Supjaustyti gabalai buvo sudėti į polietileninius maišus ir sukrauti į mikroautobusą. Ten pat įdėta ir geležinė dėžė, vonia. Mikroautobusas nuvažiavo prie upės. Čia buvo atvežta malkų ir dėžėje sukurtas laužas. Jame ir buvo sudeginta nužudyta auka. Degė ilgai – apie 5 valandas. Po to pelenai buvo susemti kastuvais ir supilti į upę.
Krosnis ar dėžė?
„Tulpinių“ siautėjimo laikais būdavo pasakojama, esą nužudytų aukų kūnus nusikaltėliai sudegindavę katilinėje, kuri buvo greta apleisto „Linų pluošto“ motociklų sporto klubo. Toje seniai neveikiančioje katilinėje garo katilai buvo išmontuoti, tačiau viduje sumūrytoje krosnyje su didžiule pakura buvo deginamos šiukšlės, gamybos atliekos. Dalimis atvežtą aukos kūną sumesti į krosnį turėjo būti labai patogu, juo labiau kad čia dirbantys darbininkai nieko neįtarė, nes jiems būdavę paaiškinama, jog atsikratoma buitinių polietileniniuose maišuose supakuotų atliekų.
Kiek tose kalbose buvo teisybės, dabar sunku pasakyti, tačiau bent kol kas apie šią krosnį teismo posėdžiuose nekalbėta. O štai kad žmonės buvo kapojami ir deginami metalinėje dėžėje, tai įrodytas faktas. Prisimenate – kiek anksčiau rašėme, kad taip buvo atsikratyta V. Marščionka-Maršalu, sukapotas ir sudegintas buvo G. Dūda, panašus likimas netrukus ištiko ir Arvydą Gaspariūną.
Ta metalinė dėžė niekur nedingo. „Tulpiniai“ ją laikė sporto klubo teritorijoje už mėlyno medinio namuko. Teisėsaugininkai ją pasiėmė 2001 metų gruodžio 5 dieną. Ekspertai nustatė, kad joje buvo deginamos žmonių kūno dalys.
Verslininką pasmaugė
Praėjus geram mėnesiui po G. Dūdos nužudymo „tulpiniai“ ėmėsi verslininko Arvydo Gaspariūno. Priežastis ta pati – V. Baltušis įtarė, kad A. Gaspariūnas buvo vienas iš „grūdinių“ grupuotės vadų ir dalyvavo pasikėsinimuose į V. Baltušį ir S. Janonį.
Nužudymo scenarijus buvo įprastas: po žvalgybos iki dantų apsiginklavę ir apsivilkę policininkų uniformomis nusikaltėliai Piniavos kelyje A. Gaspariūną „areštavo“. Tada, atsivežę į klubą, tardė, o po to V. Baltušis kartu su A. Andrušaičiu paėmė A. Gaspariūno diržą, apvyniojo jam aplink kaklą ir, traukdami už galų, pasmaugė. Paskui paguldė lavoną ant lentų, padėtų ant vonios, supjaustė, o galop nusivežę prie upės sudegino. Laužą, sukrautą metalinėje dėžėje, kurstė visi: V. Baltušis, S. Janonis, R. Čeponis, A. Andrušaitis ir D. Skačkauskas. Išardytas dalimis ir išmėtytas pakelės krūmuose buvo ir verslininko automobilis.
Žilvinas Vizgirda
Kitame numeryje:
Prokuroro G. Sereikos nužudymas
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (1)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (2)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (3)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (4)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (5)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (6)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (7)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (8)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (9)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (10)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (11)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (12)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (13)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (14)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (15)
