Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
nebuvo ten jokio skaiciavimo. eilinis mimikrinis neveikimas, sedejimas uz kampo ir laukimas geros progos pamoradieriauti. sito jau bolsheviku mokyti nereikia :)
xsnim tos slepetes, kai pagalvoji, kad prezidentu butu Padlauskis. tiesiog sutaso
Super straipsnis, va kritiškai , taikliai aiškiai .
Sovietmečiu bet kokia atsakomybė galėjo grėsti už bet ką. Kad ir už per ilgą nosį. Ypač už per ilgą nosį :) Tad šauniesiems felikso anūkams visiškai nereikėjo nei šautuvo nei haubicos :) Kad tik žmogus būtų, o jam, reikalui esant, bet ką galima surasti. Tad nėra ko čia mistifikuoti tų „melkaškių“ :)
Jeigu tamsta nežinote, kokia sovietmečiu grėsė atsakomybė už neteisėtą šaunamojo ginklo (netgi daugiau nei 2 vienetų šovinių) laikymą, tai neperskite vandens stiklinėje - vis tiek jis nuo to "Boržomiu" netaps. Už tokio dalyko "numarinimą" ne tik su KGB, bet ir su pačiu velniu bendradarbiavimo sutikimą pasirašyti buvo galima.
Ir vis yra žmonių, kurie kurie mato tik dvi galimybes. Pirma atseit būtų tęsti su dar didesnių įniršiu ir atkaklumu dabartinę politiką. Antra, grįžti į Tarybų Sąjungą. Ir, suprask, Lietuva turinti pasirinkti arba vieną arba antrą.
Šiandien teisingai tų žmonių klausiame, ar yra kas tęstų dabartinę politiką. Nes kiek liko norinčių tą daryti? Ir kiek liko norinčių tam pritarti? JAV verslininkų suteiktos paskolos dalykas laikinas. Jos ne išeitis. Tą rodo, pavyzdžiui, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių patirtis.
Apie tą kalba visi. Bet paimkime kitą numanomą galimybę, t. y. grįžimą į Tarybų Sąjungą. Ar yra kur grįžti? Ar yra kaip grįžti?
Žinoma, ne. Vadinasi iš viso Čyvo samprotavimo lieka tik viena jo numatoma galimybė: tęsti bet kokia kaina dabartinę politiką.
Grįžimas į TSRS yra nesąmonė jau bet kuria prasme. Dabartinės politikos tęsimas irgi tiek abejotinas, kad daug kam atrodys nesąmonė. Tai kas tada lieka iš viso straipsnio?
Šiandien teisingai tų žmonių klausiame, ar yra kas tęstų dabartinę politiką. Nes kiek liko norinčių tą daryti? Ir kiek liko norinčių tam pritarti? JAV verslininkų suteiktos paskolos dalykas laikinas. Jos ne išeitis. Tą rodo, pavyzdžiui, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių patirtis.
Apie tą kalba visi. Bet paimkime kitą numanomą galimybę, t. y. grįžimą į Tarybų Sąjungą. Ar yra kur grįžti? Ar yra kaip grįžti?
Žinoma, ne. Vadinasi iš viso Čyvo samprotavimo lieka tik viena jo numatoma galimybė: tęsti bet kokia kaina dabartinę politiką.
Grįžimas į TSRS yra nesąmonė jau bet kuria prasme. Dabartinės politikos tęsimas irgi tiek abejotinas, kad daug kam atrodys nesąmonė. Tai kas tada lieka iš viso straipsnio?
Beje, seniai jau pastebiu, kad sąmoningai o gal ir ne painiojami du iš esmės skirtingi dalykai - desovietizacija ir dekėgėbizacija. Įdomu, kodėl taip vyksta?
Nejau vis dar manote, kad tai nevyksta? Nejau manote, kad tai gali PASIKARTOTI? Sancta simplicitas...
Nepūsk čia miglos į akis su savo šautuvais. Pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su KGB reikėjo tik vienu atveju, jei norėjai išvykti į kapitalistinę šalį komandiruotėn, būtent, komandiruotėn kai buvo mokami komandiruotpinigiai ir tik į kapitalistinę šalį. Visais kitais atvejais galėjai sėdėti namuose, niekas tavęs neprievartavo bent jau po Stalino mirties.
Dėkui:)
Dar reiktų žinoti, kad KGB buvo įsipareigojusi į savo agntų ratą įtraukti, mano žiniomis, 5 procentus gyventojų. O kas turėjo tuos procentus sudaryti? Atmeskim komunistus ir etatinius KGB, atmeskim pensininkus, vaikus ir kolūkiečius su darbininkais - ką jie šnipinės ir įdavinės? Brigadininkus? Cecho viršininkus? Ir kas lieka? INTELIGENTIJA. O koks procentas tautos tada sudarė inteligentiją? Gal 10, gal 20 procentų su komunistais ar be jų,nė nežinau. Tik aišku, kad Baltušiui norėjosi palaikyti ryšį su į užsienį pabėgusia dukra, o R.Granauskui "norėjosi būti rašytoju". Būtų gerai, kad visi šie inteligentai pasektų R.Granausko pavyzdžiu ir desovietizuotų save, atvira išpažintimi papasakodami savo užangažavimo į KGB istorijas. Tai nuimtų įtampą ir įtarumus viesiems ir įvyktų didysis susitaikymas. GAl būt tada ir jauniems, nepatyrusiems neokairiųjų politologams paaiškėtų kokio lygio totalitarinę kontrolę turėjome sovietinio režimo laikais. Neduok Dieve, jei tai pasikartotų ES ar pasaulyje. Turint tokias naujas technologijas, kokias turime šiandien, Orweliškai "minčių policijai" tai įgyvendinti būtų kur kas paprasčiau.
Dar reiktų žinoti, kad KGB buvo įsipareigojusi į savo agntų ratą įtraukti, mano žiniomis, 5 procentus gyventojų. O kas turėjo tuos procentus sudaryti? Atmeskim komunistus ir etatinius KGB, atmeskim pensininkus, vaikus ir kolūkiečius su darbininkais - ką jie šnipinės ir įdavinės? Brigadininkus? Cecho viršininkus? Ir kas lieka? INTELIGENTIJA. O koks procentas tautos tada sudarė inteligentiją? Gal 10, gal 20 procentų su komunistais ar be jų,nė nežinau. Tik aišku, kad Baltušiui norėjosi palaikyti ryšį su į užsienį pabėgusia dukra, o R.Granauskui "norėjosi būti rašytoju". Būtų gerai, kad visi šie inteligentai pasektų R.Granausko pavyzdžiu ir desovietizuotų save, atvira išpažintimi papasakodami savo užangažavimo į KGB istorijas. Tai nuimtų įtampą ir įtarumus viesiems ir įvyktų didysis susitaikymas. GAl būt tada ir jauniems, nepatyrusiems neokairiųjų politologams paaiškėtų kokio lygio totalitarinę kontrolę turėjome sovietinio režimo laikais. Neduok Dieve, jei tai pasikartotų ES ar pasaulyje. Turint tokias naujas technologijas, kokias turime šiandien, Orweliškai "minčių policijai" tai įgyvendinti būtų kur kas paprasčiau.
Kovo 11, patriarchai, aktoriai ir mokslininkai