Dėl vieno dalyko su jumis, manau, sutarsiu. Po Čepaičio sudirbimo prasidėjo tikras nomenklatūros revanšas, vainikuotas 1992 spalio 25 katastrofa.

" O ir pats V. Landsbergis, manding, ne itin gynė V. Čepaitį, kuris, anot Genicido centro specialistų, nebuvo tikia jau nekalta auka."

Tai kad visgi buvo. Viskas ne taip paprasta kaip jums gali atrodyti,gerb. Tomai. Čepaitis turėjo nuo seno nemažą pažįstamų ratą tarp Pabaltijo ir Rusijos kultūrinio elito, kurie karts nuo karto ringdavosi į jo svetingus namus Vilniaus senamiestyje. Ir būtent jie labai domino KGB. Dar prieš sąjūdį ne vienas iš jo šeimos draugų, girdėjo pasakojimą apie tai, kaip KGB, naršydama Čepaičio namų palėpėje, neva rado šautuvą. Atkreipiu tamstos dėmesį - šią istoriją, iš antrų lūpų, girdėjau dar prieš sąjūdį. Tai matomai ir buvo tas "įkaltis", kuriuo KGB privertė Čepaitį pasirašyt su velniu sutartį, vardan šeimos ramybės. Ne vienas žmogus buvo taip provokuojamas, bet tai dar nereiškia, kad jie nusikalto prieš savo sąžinę. O juk ir patį Landsbergį buvo bandoma panašiai sutepti.

Ir Lietuva būtų žlugusi, praradusi nepriklausomybę bei pasiprašytų į RF sudėtį autonomijos teisėmis :) ir kodėl manęs nebestebina tokio pobūdžio ultrapatriotų „argumentai“?

gausių darbo liaudies prašymų ir reikalavimų pagrindu.... :)

Visuomenės dauguma desovietizacijai nepritarė, ji buvo suvokiama kaip VL bandymas eliminuoti iš politikos AMB..

Jei Adamkus nebūtų "užsimovęs šlepečių" tai prezidentu būtų tapęs Paulauskas.

čepaitis ir yra KGB agentas, pats tą patvirtino, kokie čia dar "neva"

Turiu jus nuliūdinti. Tuo metu man buvo 19 ir labai gerai atsimenu, jog minėti įstatymų projektai AT pasiekė gerokai pavėluotai, kai jau buvo susiformavusi nauja dauguma. O ir pats V. Landsbergis, manding, ne itin gynė V. Čepaitį, kuris, anot Genicido centro specialistų, nebuvo tikia jau nekalta auka. Prieš maudama pampersus kitiems, gerbiamoji, pati išmokite nuosekliai prisiminti įvykius ir jų eiliškumą.

"Aukso žodžiai. Kaip ir mielas, savo laiku ramiai nurašytas į gamybinius politinių kompromisų nuostolius žodis – „desovietizacija“. Tai tas neįvykęs ir paties profesoriaus, aktyviai vadovavusio paradui, laiku nepalaikytas procesas. Nepalaikytas tada, kai jau atrodė įmanoma bent pamėginti – 1991-ųjų pabaigoje ir 1992-ųjų pradžioje."

Gali pagalvoti, kad ponas Čyvas tuo metu dar su pampersais lakstė, kad nepamena, jog buvo mėginta ir dar kaip. Tegu ponas Čyvas pasiteirauja savo kolegos Vyto Tomkaus - kas užsakė įdėti tą juokingą kompromatą į jo valdomą Respubliką apie Virgilijaus Čepaičio, kuris ir buvo DESOVIETIZACIJOS ĮSTATYMO autorius ir iniciatorius, kartu su Landsbergiu, kad neva Čepaitis pats yra kgb agentas. O tas "didysis kopmpromatas" tebuvo privaloma ataskaita, sugrįžus iš užsienio. Tokios ataskaitos buvo reikalaujama iš kiekvieno mokslininko ar kultūros veikėjo.

Tada nereikėjo mautis Muko šlepečių.