Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Vyksta negarbinga konkurencinė kova dėl pinigų“, – sako profesinio rengimo įstaigų darbuotojai apie kovą su gimnazijomis dėl mokinio krepšelio. Gimnazistai agituojami likti gimnazijose, neskubėti į profesines mokyklas. Užsienio universitetų kviesliai dvyliktokus agituoja netrukdomi, o profesinių mokyklų atstovams neretai užtrenkiamos durys.

REKLAMA

Galimybių yra, vaikų nėra

„Šiaulių kraštui“ skaitytojai pasakojo, esą mokiniams kai kur vilkinama išduoti pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimus, kad šie nenuskubėtų į profesinę mokyklą. Taip siekiama išsaugoti mokinio krepšelio pinigus.

Šiaulių profesinio rengimo centre ketveri metai yra gimnazijos skyrius, kurame mokomi gimnazistai nuo pirmosios klasės. Šiais metais sukomplektuota viena pirmoji gimnazijos klasė – truputį daugiau nei 20 mokinių. Pirmą kartą tiek mažai.

REKLAMA
REKLAMA

„Mieste progimnazijas baigė apie 30-40 klasių. Paskaičiuokite, kiek vaikų. O kur jie visi? Ruošiami tapti akademikais, matematikais, daktarais? Profesinėse mokyklose yra galimybės nuo pirmosios gimnazijos klasės pradėti ir profesinį pasirengimą“, – sakė Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.

Jis pripažino, kad miesto progimnazijos, gimnazijos itin nenoriai įsileidžia profesiją mokytis siūlančių ugdymo įstaigų atstovus.

„Nuo to kenčiame ne tik mes, bet ir pramonė, rinka. Joje jauni specialistai yra laukiami ir reikalingi, – sako S. Dargužas. – Profesijų pasirinkimas platus: prekyba, statyba, automobiliai, elektronika, grožis, kirpimas, šaltkalviai – tik rinkis.“

Metalo apdirbimo staklininkų, suvirintojų, kalvių, siuvėjų, mezgėjų darbdaviai ieško ir priima į darbą dar studentus.

Mokinio krepšelio medžioklė

Profesinių mokyklų atstovai pajutę, kad progimnazijos pagal pasirašytas sutartis su gimnazijomis jas „pamaitina“ mokiniais.

REKLAMA
REKLAMA

„Prieš ketvertą metų mokinių surinkimo planus viršydavome. Mokėsi ir 1400 mokinių, dabar – 1190, – skaičiavo S. Dargužas. – 10 klasių baigusiųjų yra tik apie 400 mokinių, visi kiti – po dvylikos klasių. „

Nebuvo įleisti

„Dvi gimnazijos neįleido supažindinti mokinių su mokymo programa, profesijomis. Sako, nėra jums ko ten eiti – jie (mokiniai) tikrai bus mūsų“, – pasakojo Liudmila Božidaj, Joniškio žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Pasak pedagogės, šiais metais į 11 klasę su profesijos mokymu priėmė 137 mokinius, pirmą kartą surinkta ir pirmoji gimnazijos klasė.

„Populiariausia – žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo mokymo programa. Iš visos Lietuvos ūkininkų vaikai suvažiuoja mokytis. Tačiau kitose grupėse jau keleri metai trūksta mokinių“, – sakė L. Božidaj.

Žiemą įstaigos darbuotojai pradeda skleisti informaciją apie siūlomas profesijas. Apie 30 procentų mokinių, per profesijų pristatymo dienas sutikusių rinktis profesinį išsilavinimą, persivilioja gimnazijos, kitos ugdymo įstaigos arba jaunimas išvažiuoja į užsienį dirbti.

REKLAMA
REKLAMA

Konkurencija yra gerai, bet ji turi būti garbinga. Dirbu šioje srityje apie tris dešimtmečius, gerai žinau situaciją“, – sakė L. Božidaj.

Renkasi amatą

Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras didelio mokinių trūkumo nejaučia. Viena iš priežasčių – išskirtinumas: pirmieji šalyje ėmė mokyti profesijos vaikus iš globos namų, turinčius silpną ar vidutinį intelektą, elgesio, klausos sutrikimų, neįgaliuosius.

Direktorius Jonas Pravilonis sakė, kad mokytis profesijos, amato ateina ne tik vidurinį, bet ir aukštesniuosius mokslus baigę suaugę žmonės.

Saulutės Jakšienės, Kelmės profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojos ugdymui, manymu, visi yra suinteresuoti gauti mokinio krepšelio lėšas.

„Jeigu mokinys, gavęs brandos atestatą mokykloje, po dvejų metų ateina į profesinę mokyklą, vadinasi jo vieta pas mus turėjo būti prieš keletą metų“, – sakė S. Jakšienė.

REKLAMA
REKLAMA

Konkurencija ir tarp gimnazijų

„Mes su tokia sistema esame įmesti į konkurencijos balą ir tai nėra malonu“, – sakė Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis.

Direktoriaus teigimu, į J. Janonio gimnaziją ateina motyvuoti mokiniai, kurie rengiami studijoms aukštosiose mokyklose. Bet ir čia atsiranda norinčių išeiti į profesines mokyklas.

„Konkurencija dėl mokinių vyksta ir tarp gimnazijų, ne tik su profesinėmis mokyklomis. Ateityje, jei nesikeis krepšelių sistema, tai vis labiau veiks mokyklų gyvenimą“, – mano R. Budraitis.

Šiaulių Lieporių gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė sakė, kad per metus į profesinės mokyklas išeina nuo 10 iki 15 gimnazijos mokinių.

„Tikslinga vaiką išleisti mokytis profesijos, jei matai, kad taip jam bus geriau, negu dar dvejus metus sėdėti mokykloje“, – sakė direktorė.

INTERVIU SU VICEMINISTRE

Mokytojas nori išsaugoti darbo vietą

Švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos KRASAUSKIENĖS klausėme apie mokinio krepšelio sistemą: ar ji pasiteisina, ar nesirengiama jos keisti.

REKLAMA
REKLAMA

– Ar normalu, kad tarp mokymo įstaigų konkuruojama dėl mokinio krepšelio, neretai nebematant mokinio interesų?

– Konkuruojama ne dėl mokinio krepšelio, bet dėl mokinių. Kasmet mažėjant mokinių skaičiui, mažėja klasių skaičius, vadinasi, mažėja mokytojų krūviai.

Dalis mokytojų dėl to turi išeiti iš darbo. Tokiu atveju vaikai lieka mokytojų darbo vietų išsaugojimo įkaitais, jiems ribojamos galimybės pasirinkti mokymąsi profesinėse mokyklose, kur kartu su profesine kvalifikacija galėtų per trejus metus įgyti ir vidurinį išsilavinimą.

– Ar gaunama skundų dėl vykstančios konkurencijos tarp gimnazijų ir profesinio rengimo įstaigų?

– Situacija žinoma.

– Kaip reaguojama?

– Dedamos didelės pastangos (mokyklose dirba profesijos konsultantai, miestų vidurinės mokyklos pertvarkomos į keturmetes gimnazijas ir progimnazijas, akredituojamos profesinių mokyklų vykdomos vidurinio ugdymo programos ir kt.), kad mokiniai laiku pasirinktų savo kelią: ar siekti akademinio išsilavinimo, ar orientuotis į profesinės kvalifikacijos įgijimą po pagrindinio išsilavinimo įgijimo.

REKLAMA
REKLAMA

– Ar neketinama šios sistemos keisti?

– Dar keletą metų mažės mokinių skaičius vyresnėse klasėse, todėl bendrojo ugdymo mokyklos sieks išlaikyti mokinius iki jie baigs vidurinio ugdymo programą. Profesinės mokyklos didins savo patrauklumą.

Beje, profesinio mokymo įstaigose daugėja mokinių, turinčių vidurinį išsilavinimą. Konkurencija tarp profesinio mokymo mokyklų ir bendrojo ugdymo mokyklų būtų sveikas dalykas, jei tai nebūtų dirbtinis vaikų užlaikymas ir taip siekiama išsaugoti darbo vietas.

Kitais metais yra numatyta skirti papildomų lėšų mokytojų išeitinėms pašalpoms išmokėti.

– Ar ministerijos manymu mokinio krepšelio sistema pasiteisino?

– Kai mokytojų piketai prieš dešimtmetį stovėjo prie savivaldybių dėl neišmokėtų algų, įvesta MK (mokinio krepšelio) sistema buvo gera.

Šiuo metu atėjo laikas įvertinti ją naujame kontekste ir padaryti atitinkamus finansavimo metodikos pakeitimus. Tačiau tokie dalykai nekeičiami per pusmetį.

REKLAMA
REKLAMA

Šių metų rugpjūčio 28 dieną Vyriausybė patvirtino naują Mokinio krepšelio finansavimo metodikos redakciją, kuri įsigalios 2014 metų sausio 1 dieną.

Rengiant metodikos pakeitimus, be kita ko buvo siekiama išspręsti klasių finansavimo trūkumo problemą, kai, sumažėjus mokinių skaičiui, mažinamas finansavimas, nors klasių komplektų skaičius taip sparčiai nesikeičia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų