Bendro mokslininkų sutarimo, koks koronaviruso poveikis nėščiosioms ir gimdyvėms dar nėra. Vieni tyrimų rezultatai rodo, kad šis virusas išskirtinai pavojingas nėščiosioms ir jų vaisiui. Kiti – kad jis pavojingas lygiai tiek pat, kiek ir kitiems infekcija užsikrėtusiems asmenims.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja dr. Virginija Paliulytė sako, kad net ir kylant pasaulinėms diskusijoms aišku, kad koronavirusas apsunkina visą nėštumo eigą.
„Tu negali prognozuoti, ar moteris sirgs besimptome forma, ar lengva forma, ar bus tikrai komplikuota, kai gali prireikti gydymo ir intensyviosios terapijos skyriuje“, – teigia ji.
Užsikrėtusiųjų gimdyvių daugėja
Kaip pasakoja V. Paliulytė, praėjusiais metais užregistruotos 39 gimdyvės, kurioms buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas.
Skaičiuojama, kad per keturis šių metų mėnesius užsikrėtusių gimdyvių skaičius Santaros klinikose jau kur kas didesnis – užregistruotos 54 infekciją turėjusios gimdyvės, o persirgusiųjų šia liga ir pagimdžiusių skaičiai keliskart didesni.
„Turime ir gimdyvių, ir besilaukiančiųjų, ir naujagimių, kurie yra užsikrėtę COVID-19. Ir šis ratas sukasi kiekvieną dieną. Ir kiekvieną dieną vis naujesni duomenys. Galėčiau sakyti, kad jau dvi savaites praktiškai nėra tokios dienos, kad neturėtume užsikrėtusios gimdyvės“, – pasakoja V. Paliulytė.
Situacija ne ką labiau džiuginanti ir Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikose. Nors čia užsikrėtusiųjų nėščiųjų ir gimdyvių skaičiai nedideli, bet taip pat fiksuojami atvejų augimai.
„Po žiemos turėjom atoslūgį, kai neturėjom nei vienos užsikrėtusios gimdyvės apie mėnesį. O dabar ir vėl turim vieną kitą pacientę, kuri serga. Padaugėjimą tikrai jaučiam“, – teigia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė.
Pasak V. Paliulytės, viena iš išaugusį nėščiųjų užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija skaičių lemiančių priežasčių – besilaukiančiųjų atsipalaidavimas.
„Nėščiosios pradėjo visiškai nebesisaugoti, atlaidžiau žiūrėti į šią ligą. Užsikrėtusios slepia kontaktus – praktiškai dauguma sako, kad nežino, nuo ko užsikrėtė“, – sako ji.
Išskiriamas trečias nėštumo trimestras
Pasak akušerijos ir ginekologijos klinikų atstovių, susirgti koronavirusu trečiąjį nėštumo trimestrą nėščiosioms yra pavojingiausia.
Joms daug dažniau nei kitoms gimdyvėms tenka sirgti sunkia šios ligos forma, dažnai pasireiškia komplikacijos.
Viena iš tokių komplikacijų – ryškus placentos funkcijų pablogėjimas.
„Neretai atsitinka taip, kad virusas iššaukia moters imuninę reakciją, ir tam tikros medžiagos gali sukelti placentos krešumo sutrikimus. O jei placentoje didėja krešumas būtent dėl viruso, tai atsiranda priešlaikinio gimdymo, negyvagimio ar vaisiaus hipoksijos rizika. Šių dalykų mes bijom labiausiai“, – pasakoja prof. M. Minkauskienė
Kita komplikacija – neišnešiotukų rizika. Atvejų, kai pagimdoma anksčiau numatyto gimdymo termino, turint COVID-19 infekciją nustatoma vis dažniau.
„Kitų šalių tyrimai rodo, kad tarp sergančių gimsta 25 proc. daugiau ankstukų. Tai yra gerokai dažniau nei nesergančių moterų tarpe, nes Lietuvoje tik apie 5–6 proc. gimdo prieš laiką“, – sako profesorė.
Jai antrina ir V. Paliulienė: „Dažnėja moterų, kurios pagimdo ir 26 savaitę, ir 34 savaitę, kai nėštumas įprastai trunka 40 savaičių. Aišku, viskas priklauso nuo ligos eigos. Jei moteris serga sunkia šios ligos forma, yra didesnė tikimybė pagimdyti ankstuką“.
Gydytojos taip pat nurodo, kad besilaukiančioms moterims su COVID-19 infekcija kyla rizika, kad kvėpavimo sutrikimai gali greičiau vystytis dėl nėštuminių pakitimų.
Naujagimiai serga retai
Ar naujagimis gims užsikrėtęs, priklauso nuo gimdyvės ligos formos. Jeigu gimdyvė yra sunkiai serganti, tai didesnė tikimybė, kad infekcija bus perduota naujagimiui.
Kaip pasakoja klinikų atstovės, naujagimių gimusių su teigiamu koronaviruso testu nustatoma labai retai.
„Pas mus buvo tik keletas atvejų. Pernai buvo 4 naujagimiai, kuriems buvo diagnozuota COVID-19 infekcija. O šiemet skaičius panašus – 3–4 naujagimiai. Kaip matome, pagal sirgusiųjų gimdyvių skaičių tai tikrai nėra dažnai, kad infekcija vaisiui būtų perduodama“, – teigia V. Paliulienė.
„Naujagimiai paprastai serga lengva forma, bet jie gali turėti ir kitų komplikacijų, dėl kurių reikėjo juos gimdyti anksčiau“, – sako M. Minkauskienė.
Kaip toliau komentuoja gydytojos, didelė dalis sunkiai sergančiųjų moterų dažnai patenka į COVID-19 skyrių arba atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje. Juose jos būna atskiriamos nuo naujagimių, nes jos negali jais pasirūpinti.
Skiepytis ar nesiskiepyti?
Remiantis Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjos pateikta informacija, pasaulyje labai sparčiai vyksta tyrimai su nėščiosiomis ir skiepų galimybėmis joms.
„Pagal tyrimą, kuriame ištirta daugiau kaip 90 tūkst. nėščiųjų paskiepytų „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, nėštumo baigtis rodo, kad nepadaugėjo vakcinos sukeltų priešlaikinių gimdymų ar persileidimų“, – pasakoja ji.
Tačiau šiandienai klausimas: „Ar saugu skiepytis nėštumo metu?“ visame pasaulyje vis tik išlieka diskusinis.
Kiekvienas atvejis individualiai aptariamas su gimdyvėmis ir gydytojai, įvertinę jų turimas gretutines liga, ar galimas rizikas susirgti papildomai, teikia savo rekomendacijas.
„Jei moteris pageidauja skiepytis ir neturiu jokių gretutinių ligų, dėl kurių vakcina jai galėtų būti nesaugi, rekomenduojame palaukti iki kol pasibaigs pirmasis trimestras. Skiepai gali sukelti hipertermiją – yra didelė tikimybė pakilti kūno temperatūrai, kuri nėra naudinga besiformuojančiam vaisiui iki dvyliktos savaitės“, – teigia V. Pilipaitytė
Gydytoja taip pat pažymi, kad moterims, nėštumo metu pageidaujančioms skiepytis „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinomis ir neturinčioms ligų, galinčių sukelti pašalinius poveikius, skiepams įprastai uždegama žalia šviesa.
„Vis dar laukiama duomenų apie „AstraZeneca“ ir „Johnson&Johnson“ vakcinas. Dabar tų duomenų nėra daug, tai dėl šitų dviejų vakcinių mes kažkokių rekomendacijų neturim“, – sako V. Pilipatytė.
Šiuo metu Lietuvoje pirmąja vakcinos doze nuo COVID-19 yra paskiepyti 63 tūkst. gyventojų. Antrąja skiepo doze paskiepyta kiek daugiau nei 24 tūkst. asmenų.
