„Manome, kad apsimelavęs ministras negali toliau eiti užimamų pareigų. Raginame ministrę pirmininkę teikti prezidentui susikompromitavusio ministro K. Žuromsko atleidimą iš užimamų pareigų“, – teigiama rašte, kurį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tikimės prezidento principingo situacijos įvertinimo tiek dėl į paviršių kylančių vis naujų detalių dėl neskaidrių „Nemuno aušros“ finansavimo schemų, tiek dėl ministro K. Žuromsko tiesioginio vaidmens įgyvendinant šias schemas bei žurnalistams teikiant melagingą informaciją“, – priduria konservatoriai.
Politinės jėgos rašte teigiama, kad vieši aplinkos ministro paaiškinimai dėl padaryto mokėjimo „Nemuno aušrai“ nesutampa su tyrime paskelbta informacija, kuri, anot TS-LKD, tvirtai įrodo įvykusią transakciją.
„Ministras žurnalistams aiškindamas situaciją painiojosi bei teikė tarpusavyje nesutampančius paaiškinimus apie minėtą finansinę operaciją“, – tikina konservatoriai.
Rašoma, jog nepriklausomai nuo teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų baigties, išryškėjusios aplinkybės kompromituoja ne tik patį K. Žuromską, bet ir meta šešėlį visai Vyriausybei.
„Vyriausybės nariams taikomi aukščiausi skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės visuomenei standartai. Bet kokios abejonės dėl jų veiklos skaidrumo neišvengiamai mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir daro žalą visos Vyriausybės reputacijai“, – reziumuoja TS-LKD.
Kyla abejonių dėl partijos finansavimo
Kaip skelbta, bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų, rašė portalas Lrt.lt.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku R. Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir dabartinis aplinkos ministras K. Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.
Kiek anksčiau, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Išnagrinėjęs partijos banko sąskaitos išrašą, jis teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyriaus narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Dėl šių įtarimų jis pranešė kreipęsis į penkias institucijas: Generalinę prokuratūrą, Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys.
Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
VRK duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas užpernai vykdytai prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų bei dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Viena Seimo narė pateikė apie 130 vienas už kitą kvailesnių pasiūlymų, pavyzdžiui, kad L R T generalinės direktorės atleidimui reikėtų katino Nuodėgulio ar šuns Perlos sutikimo.
Rengti šią Statuto pataisą apsisprenžiau po to, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi mano skundą dėl tokio elgesio, nerado pagrindo konstatuoti pažeidimo.
Šis balaganas turi nepasikartoti, nes jis diskredituoja Seimą ne tik Lietuvos visuomenės akyse, bet ir užsienyje.
Registravau Statuto pataisas, kad Seimas nebūtų dar kartą paverstas, sakyčiau, beprotnamiu, kaip atsitiko pernai gruodį.
Nors iš teisės aktų visumos akivaizdu, kad Seimo narys negali piktnaudžiauti įstatymų leidybos teise, tačiau tiesiai tas nenurodyta, o tai sudaro sąlygas nekultūringiems asmenims tyčiotis iš teisėkūros proceso.
Dėl tokio jų elgesio Seimas tapo pajuokos objektu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kaip rašė „Politico“, Lietuvos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo galėtų pasisakyti (ar pamiaukti) katės.
