Konservatoriai kritikuoja valdančiuosius: į krantą išmestą žuvį lašina pipete

Opoziciniai konservatoriai ir liberalai teiks Vyriausybei ir Seimui siūlymus efektyviau kovoti su krize bei skatinti šalies ūkį pokriziniu laikotarpiu. Tarp iniciatyvų: supaprastintos paskolos dešimtadaliui metinio darbo užmokesčio, lengvesnis verslo subjektų tarpusavio skolų užskaitos mechanizmas, kai kurių mokesčių mažinimas. 

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys teigia, kad šiuo metu parama verslą pasiekia per lėtai. 

„Ekonomikos komitete svarstėme priemones, deja, jos veikia itin prastai – dėl didelio biurokratizmo, dėl neigiamo požiūrio į verslą ir papildomų įvairių reikalavimų. Šiandien, jeigu kalbėsime apie 5 mlrd. eurų paketą, verslą yra pasiekę 80 ar 90 mln. eurų – tai pora procentų nuo visų lėšų. Vilties, kad judės kažkas greičiau, kol kas nematau“, – nuotoliniu būdu surengtoje diskusijoje penktadienį sakė D. Kreivys

Pasak jo, būtina keisti pačią kovos su krize ir pagalbos verslui „filosofiją“, o ne, pasitelkus metaforą, į krantą išmestai žuviai lašinti vandenį pipete. 

Pristatydamas trumpalaikes konservatorių siūlomas priemones jis įvardijo Apyvartinių lėšų atkūrimo planą, šiame pakete yra keturios priemonės, o jų bendra vertė – 900 mln. eurų. 

„Pasitelkiant Mokesčių inspekciją, greitai, labai greitu terminu, 10 proc. nuo metinio darbo užmokesčio įmonėms, sveikoms įmonėms, išmokėti supaprastinta tvarka paskolas. Taip pat turėtų labai gerai suveikti mechanizmas, kurį yra pasiūlęs Raimondas Kuodis: plataus masto supaprastintas įmonių tarpusavio skolų užskaitos mechanizmas“, – vardijo parlamentaras. 

Kitas jo pristatytas planas – Pastoviųjų sąnaudų kompensacijos mechanizmas, kurio apimtis yra 1,6 mlrd. eurų. Į šį paketą įeina trys priemonės, tarp jų, pavyzdžiui, ūkinių sąnaudų – elektros, šildymo, apsaugos ir kitų kompensavimas: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per 14 dienų teiktų tikslines išmokas uždarytam verslui. 

Konservatoriai siūlo ir pagalbą eksportuojančioms įmonėms (300 mln. eurų), o kartu rekomenduoja kurti Ekonominių kompetencijų centrą (1 mln. eurų), kuris užtikrintų tikslios ir išsamios informacijos teikimą visuomenei. 

REKLAMA

„Mūsų manymu, tas etapas paskatinti įmones atstatyti jų apyvartinį kapitalą dar nepraėjęs, ir kartu su ilgojo laikotarpio priemonėmis jos turėtų duoti tą stimulą didesnį, kad ta krizė tikrai netaptų ištęsta „U“ raidė, ar, dar blogiau, „L“ raidė“, – apibendrino D. Kreivys

TS-LKD programos ruošimo grupės vadovė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jurgita Šiugždinienė pristatė partijos požiūrį į vidutinę ir ilgąją perspektyvą. Iniciatyvų tikslas – pritraukti iki 10 mlrd. eurų investicijų į infrastruktūrą ir padėti persiorientuoti ekonomikai iki aukštesnės pridėtinės vertės. 

„Nuo to, kokios bus investicijos šiandien, kaip mes sugebėsime taikliai investuoti į tas priemones, kurios atneš didžiausią pridėtinę vertę, priklausys visų kitų priemonių įgyvendinimas: tai ir pažangūs ekonomikos sektoriai, ir gamybos susigrąžinimas, ir regionų ekonomikos augimo programa – viskas yra glaudžiais susiję“, – sakė J. Šiugždinienė. 

Seimo narė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad neefektyvūs ir lėti valdžios sprendimai silpnina pasitikėjimą valstybe, tačiau jį esą dar galima atkurti. 

„Mūsų, liberalų, vizija, yra privačia žmogaus iniciatyva grįsta ekonomika (...) Siūlome kelis esminius greitus veiksmus, kurie leistų lokalizuoti problemą ir išsaugoti maksimalų darbo vietų skaičių Lietuvoje ir taip pat matome šios dienos situaciją kaip galimybę kalbėti apie naują pradžią, įgyvendinti seniai pribrendusius pokyčius“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

Pasak jos, pirmiausia būtina peržiūrėti mokesčių sistemą, ją supaprastinti ir suteikti paskatas kurti naują verslą. 

„Mes pritariame prezidento siūlymui sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 20 iki 15 proc., taikant šią lengvatą iki 2021 metų pradžios (...) Pasibaigus lengvatiniam laikotarpiui, iki 2021 metų pabaigos, siūlome mažinti darbo santykiams taikomą GPM 1,25 procentinio punkto artimiausius ketverius metus ir ilgainiui pasiekti tuos pačius 15 proc.“, – sakė Seimo narė. 

REKLAMA

Kitas liberalų siūlymas yra susijęs, jų teigimu, su tiksline pagalba skurdžiai gyvenančiais žmonėmis: siūloma sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausioms maisto prekėms iki 5 proc. 

„Siūlytume į tai pažiūrėti naujai, kaip į unikalią galimybę išeinant iš šios krizės susigrąžinti lietuvius pirkėjus į Lietuvą“, – sakė liberalų lyderė. 

Liberalų sąjūdis taip pat siūlo mokėti 500 eurų mėnesinę negrąžinamą paramą žmonėms, kurie neteko darbo ir ėmėsi individualios veiklos ar įsteigė bendrovę. Parama būtų mokama 6 mėnesius įregistravus veiklą, ir būtų negrąžinama gavus bent 3 tūkst. eurų pajamas per pusmetį iš užregistruotos veiklos. 

„Tokiu būdu mes remtume tuos, kurie siekia susikurti darbo vietas ir potencialiai, aišku, sukurti jas kitiems“, – kalbėjo sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

Ji taip pat peržiūrėti 2014-2020 metų ES paramos lėšas ir jas skirti įmonių skaitmenizavimui ir pritaikymui darbui nuotoliniu būdu. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų