Per dešimt metų Lietuvos valstybė už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą sumokės 113 milijonų litų kompensacijos. Jeigu vietoj kompensacijos bus grąžinti bendruomenių pastatai, natūra grąžintas turtas būtų išskaičiuojamas iš 113 mln. litų sumos.
Tokiam įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė ir teikia jį Seimui. Pagal šį įstatymo projektą, piniginė kompensacija pradedama mokėti nuo 2012 m. sausio 1 d. ir baigiama mokėti 2022 m. kovo 1 d. Piniginė kompensacija išmokama kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, iki kiekvienų metų kovo l d.
Pagal šį įstatymą, išmokėta piniginė kompensacija ir perduotas nekilnojamasis turtas turi būti naudojami tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje bei Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.
Dar ketvirtadienio rytą Lietuvoje viešintis Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius Endriu Beikeris (Andrew Baker) Vyriausybėje sakė, kad Lietuva pernelyg ilgai atidėlioja žydų turto grąžinimo klausimą, o šis procesas yra užsitęsęs. Be to, pažadėta grąžinti suma esanti per maža, prilygstanti tik esą trečdaliui turto vertės.
"Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas mūsų netenkina. (...) Kompensacijos suma yra per maža ir vėluojanti. Nebūtų per vėlu, jeigu įstatymas būtų pradėtas įgyvendinti rytoj, tačiau pinigus ketinama mokėti tik po trejų metų. (...) Kitose šalyse kompensacijos nebuvo mažesnės negu nekilnojamojo turto vertė", - sakė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius.
Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, kompensacija turėtų būti pradėta mokėti tada, kai Lietuva atsigaus po ekonominės ir finansų krizės. "Norėčiau, kad mūsų siūlomą sprendimą priimtume, todėl, kad mums yra reikalingas toks sprendimas, o ne todėl, kad kažkas, kad ir iš labai didelių ir stiprių organizacijų ar šalių, to iš mūsų reikalauja. Dar kartą pakartosiu - šitas sprendimas reikalingas Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kad ant mūsų sąžinės negulėtų neišspręsto teisingumo reikalas", - dar iki Vyriausybės posėdžio sakė A. Kubilius.
ELTA primena, kad šią savaitę 25 Jungtinų Valstijų Kongreso nariai savo laiškuose ragino Lietuvą ir Lenkiją šiais metais priimti įstatymus dėl karo metais iš žydų atimto turto grąžinimo.
Demokratų partijos atstovas Atstovų Rūmuose Robertas Veksleris (Robert Wexler) ir dar 24 kongresmenai Lietuvos ministrui pirmininkui A. Kubiliui bei Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui (Donald Tusk) nusiųstuose laiškuose ragina imtis veiksmų artimiausiomis dienomis, kai Čekijos sostinėje Prahoje birželio 26-30 dienomis vyks konferencija apie holokausto metu iš žydų atimtą turtą.
"Manome, kad Prahos konferencija - paskutinė ir geriausia galimybė išspręsti holokausto klausimus, kol dar gyvi žmonės, išgyvenę holokaustą", - laiške rašo R. Veksleris.
Jis paragino Lietuvą ir Lenkiją "viešai dar kartą įsipareigoti pateikti, priimti ir įgyvendinti įstatymą dėl teisingo ir sąžiningo turto grąžinimo", kad tie, kurie nacių ar komunistų valdymo laikais neteko turto, sulauktų "bent nedidelės teisingumo dalelės savo gyvenime".
Floridos valstijai atstovaujantis R. Veksleris, kuris taip pat yra JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos pakomitečio pirmininkas, bus JAV delegacijos, vyksiančios į Prahos konferenciją, narys.
2005-aisiais žydų bendruomenė buvo įteikusi Vyriausybei grąžintino turto sąrašą, kuriame buvo 438 pastatai. Tačiau Vyriausybė tuomet pareiškė, kad yra pasiruošusi pripažinti žydų bendruomenės pretenzijas tik į 156 sąraše nurodytus objektus.
