Laidoje įžvalgomis apie Lietuvos poziciją užsienio politikoje dalinosi Europarlamentaras, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis.
Premjeras reakciją pateikė, ar atsiimtumėte savo žodžius?
V. Andriukaitis: Aš tai parašiau tada, kai ta žinia sukrėtė pasaulį. Ir tada stebėjau kaip reagavo ir Europos Sąjungos pareigūnai, ir šalių narių žmonės, ir Jungtinės Karalystės, ir Australijos – tai buvo pilnas eteris greitų reakcijų. Suomijos premjero buvo labai greita, tiksli ir drąsi reakcija.
O, kaip suprantu, [Lietuvoje] tik pirmadienį vakare pasirodė vertinimai. Nuo sekmadienio iki pirmadienio vakaro – gal reikėtų reaguoti greičiau.
Aš nekonkretizuoju, ar Premjeras turi reaguoti, ar Užsienio reikalų ministras, ar Prezidentas. Vienaip ar kitaip, tai yra ypatingai sukrečianti žinia. Donaldo Trumpo veiksmai kuo toliau, tuo labiau komplikuoja visą transatlantinių santykių visumą, saugumo architektūrą, palieka labai sunkioje padėtyje Ukrainą.
Neįtikėtina, kad Lietuva taip ilgokai nesureagavo. Dabar reikia pasveikinti, pasirodė Prezidento kalba, nors aš manau, kad Prezidento pozicija pakankamai silpna. Aš suprantu, kad kažko vis kluptelima.
O Premjero jau puikiai pasakyta. Šiuo atveju gaila, kad nebuvo tos reakcijos jau tada, kai daugelio šalių lyderiai sureagavo iškart.
Lietuvos pozicijoje neretai stebimas tam tikras pragmatizmas siekiant būti JAV pusėje, kad jų kariai čia grįžtų. Ar nebaisu, kad ims ir apgręš tas pajėgas D. Trumpas?
V. Andriukaitis: Tiesą pasakius, aš tolimas nuo tokio Lietuvos saugumo problematikos supratimo.
Galių pasakyti, kad man labai liūdna, kad mes turime tokią ne pragmatišką, o klupčiojančią dvasią.
Dabar priminsiu jums vieną seną eilėraštį, kuris anais laikais buvo labai populiarus: „Lietuva grobiko jau nebijo – budriai saugo milžino jėga.“ Viena poetė taip rašė, kai Lietuva buvo po Josifo Stalino sparnu. Mes vis sergam tuo sindromu, nereikia siekti to sindromo – reikia puikiai parodyti savo garbingą, principingą, teisės viršenybę ginančią poziciją.
Pažiūrėkite, kokia reakcija buvo, kai D. Trumpas pagrasino prisijungti Grenlandiją. Mes vėlavom. Pažiūrėkite, kokia situacija yra su karo veiksmais Irane, nuo to kenčia visas pasaulis.
Lietuva turėtų suprasti: nei ji mažytė, nei ji silpna. Nereikia manyti, kad Lietuva negali turėti garbingos pozicijos. Labai aiškios pozicijos, kuri galėtų padėti išlaikyti veidą be jokių dvigubų standartų.
Pažiūrėkit – Suomija ribojasi su Rusija ir sieną turi kur kas didesnę. Suomijos reakcija buvo iškart greita ir aiški. Lygiai taip pat dėl Grenlandijos [reagavo] Danija ar kiti.
Mes įpratome būti tokiais, liaudyje yra žodis, „klapčiukais“. Tai nėra orios ir drąsios šalies laikysena.
Premjero atsakomybė
Peršasi mintis, kad esate nusivylęs ir savo partija. Ar imsite telefoną ir skambinsite M. Sinkevičiui pasakyti, ką galvojate?
V. Andriukaitis: Diskusijos dėl Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio politikos veido tęsiasi. Akivaizdu, kad nesugebame parodyti visiškai kitokios politinės linijos, kokią deklaravome rinkimų programoje.
Žmonės renka, žmonės tiki, jei jau deklaravote, tai būkite malonūs – vykdykite. Dabar klausimas, kaip čia yra? Kodėl Kęstutis Budrys daugiau atstovauja tą dešinę Prezidento poziciją, nors yra koalicinė Vyriausybė, kurioje dominuoja socialdemokratai?
Ši diskusija jokia naujiena tiek mano kolegoms, tiek partijos viduje. Kitą vertus, nemanau, kad teisinga nediskutuoti atvirai, kas yra svarbiausi užsienio politikos klausimai ir kaip jie turi būti kartu vykdomi. Yra Prezidento programa, bet yra Vyriausybės programa, vadinasi kartu tai yra diskusijos, nuomonių išsiskyrimai, derinimai, o ne „nutylim, kaip jau ten bus, taip bus“.
Ši situacija leidžia pasakyti, kad tuomet žmonės ima neskirti kairiosios užsienio politikos nuo dešiniosios. Tai yra labai blogai.
Kaip jums atrodo, ar Premjeras sugeba įrodyti, kad jis yra tas lyderis, kuris gali viską išspręsti?
V. Anriukaitis: Aš galiu pasakyti labai aiškiai, kad Mindaugas ėmėsi užduoties neišpasakytai sudėtingos.
Visų pirma, mes įžengėm į ne vieną krizę, kaip socialdemokratai. Pradžioje tai buvo Remigijaus Žemaitaičio krizė, po to Gintauto Palucko krizė, po to Ingos Ruginienės. Krizė, plius koalicijų krizė.
Žmogus atėjo tokiomis sąlygomis, dar nėra šimto dienų, bet ant jo užgriuvo šitoks sudėtingas klausimų ratas, tai dabar kokią etiketę priklijuot? Koks Saliamonas vietoj jo kitaip padarytų?
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
