Dėl to kyla klausimų, ar toks mokestis yra pagrįstas ir kas jį iš tiesų turėtų mokėti. Kada tarpininkavimo mokestis laikomas teisėtu ir kodėl ši praktika kelia pasipiktinimą?
Nuomininkai diskutuoja apie tarpininkavimo mokesčius
Socialinių tinklų grupėse gausu nuomos skelbimų, kuriuose greta nuomos kainos ir depozito iš karto nurodomas ir tarpininkavimo mokestis.
Prie daugelio skelbimų pateikiamas prierašas „taikomas tarpininkavimo mokestis“ – kai kuriais atvejais nurodant konkrečią jo sumą, o kai kuriais apsiribojant tik pačiu faktu, kad toks mokestis bus taikomas.
Skelbimuose nurodomos kai kurios nuomos kainos nesiekia 500, o kai kurios siekia 900 eurų per mėnesį ir daugiau. O tarpininkavimo mokesčio dydis gali siekti nuo pusės iki viso mėnesio nuomos kainos.
Štai vienoje grupėje mergina kreipėsi į kitus vartotojus, klausdama, koks šiuo metu taikomas tarpininkavimo mokestis.
„Koks dabar tarpininkavimo mokestis taikomas? Kas yra norma? Kokia Jūsų patirtis?“ – rašė ji.
Į šį klausimą netruko sureaguoti kiti grupės nariai, o atsakymai – labai skirtingi.
Vienas ragino apskritai nemokėti jokių tarpininkavimo mokesčių: „Joks – nemokėkite jokių tarpininkavimo mokesčių.“
Kitas pabrėžė, kad tarpininkavimo mokestis, jo manymu, neturėtų būti perkeliamas nuomininkui.
„Nuomotojas kreipiasi į tarpininką paslaugos – kad jam surastų nuomininką. Iš idėjos tarpininkas suteikė paslaugą nuomotojui, kuris ją užsakė. Kodėl nuomininkas turi už tai susimokėti? Nuomininkui juk niekas nemoka už tai, kad jis susirado sau butą nuomai. Kodėl nuomininkas turi mokėti už paslaugą, kuri buvo užsakyta nuomotojo?“ – rašė vienas grupės narys.
Dalis komentatorių ragino nuomininkus ieškoti būsto be tarpininkų.
„Būkite pilietiški ir nuomokitės butą ne iš tarpininkų, o tiesiai iš savininko – bus pigiau jums. Taip pat ir tarpininkai bus eliminuoti iš NT rinkos“, – rašė kitas grupės narys.
Pasidalinta ir konkrečia patirtimi apie mokesčių dydžius.
„Didžiausias tarpininkavimo mokestis, kokį esu sutikusi – 800 eurų už tokios pat vertės nuomą. Paklausus už ką – atsakymas buvo paprastas: toks susitarimas. Pernai dažniausiai sutiktas mokestis buvo apie 300 eurų, nepriklausomai nuo nuomos vertės“, – teigė viena moteris.
Pasak kitos komentatorės, per pastaruosius metus mokesčiai pastebimai augo.
„Pernai metų vasarą tarpininkavimo mokestis nuo maždaug 120 eurų staigiai visur šoko iki 200 eurų“, – rašė ji.
Buvo pateikta ir dar didesnių sumų pavyzdžių.
Kritikuoja tarpininkavimo mokestis
NT paslaugų kompanijos „Crew Estate“ įkūrėjo ir vadovo Audriaus Gudanavičiaus teigimu, tarpininkavimo mokesčio tema Lietuvoje kelia nemažai klausimų, nes ši veikla nėra aiškiai reglamentuota teisės aktais.
Tokio mokesčio taikymas įstatymams esą neprieštarauja, tačiau, pasak eksperto, tai savaime dar nereiškia, kad tokia praktika yra pagrįsta ar logiška.
„Jei žiūrėti tik per teisinę prizmę, toks mokestis visada yra teisėtas, nes tai – susitarimo tarp šalių klausimas. Tačiau kalbant apie tai, ar jis pagrįstas, etiškas ir logiškas, mano atsakymas būtų absoliučiai ne“, – sako A. Gudanavičius.
Anot jo, tokiose situacijose turėtų galioti „elementari logika“ – už paslaugą moka tas, kas ją užsako. Jei būsto savininkas samdo brokerį, kad šis išnuomotų jo turtą, būtent savininkas ir turėtų apmokėti šias paslaugas.
Tuo atveju, kai brokeris dirba nuomininko naudai, pavyzdžiui, padeda jam surasti būstą, mokestį turėtų mokėti pats nuomininkas.
Esminiu aspektu jis įvardija aiškų išankstinį susitarimą ir konkrečiai apibrėžtą atlygį.
A. Gudanavičius taip pat pabrėžia, kad pagrįstas galėtų būti tik aiškiai įvardytas ir realias sąnaudas atitinkantis mokestis, pavyzdžiui, susijęs su nuomininko patikra, tačiau, anot jo, tokie atvejai yra itin reti.
Tuo pat metu jis kritiškai vertina praktiką, kai brokeris reikalauja mokesčio iš nuomininko, nors jį samdė būsto savininkas – tokia situacija, pasak eksperto, neturi jokio racionalaus pagrindo ir yra sunkiai paaiškinama logiškai.
„Tai tas pats, kas ateiti į parduotuvę nusipirkti prekės ir išgirsti, kad reikia sumokėti ne tik už prekę, bet ir papildomai už tai, kad ji jums apskritai parduodama. Jei žmogui tokios sąlygos tinka – jis perka, jei ne – neperka“, – pabrėžia A. Gudanavičius.
Kadangi visa ši praktika remiasi tik susitarimu, anot jo, nėra ir jokių dokumentų, kurie savaime pagrįstų ar paneigtų tarpininkavimo mokestį.
Todėl tais atvejais, kai nuomininkas jaučiasi spaudžiamas jį sumokėti, realių teisinių svertų beveik nėra – belieka arba sutikti su sąlygomis, arba ieškoti kito būsto, kuriame toks mokestis nebūtų taikomas.
Kada tarpininkavimo mokestis laikomas teisėtu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) teigimu, tarpininkavimo mokestis nuomininkui gali būti laikomas teisėtu tik tuomet, kai vartotojas su nekilnojamojo turto brokeriu sudaro atskirą ir aiškiai apibrėžtą susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų.
Toks susitarimas turi būti konkretus, o pats vartotojas – iš anksto, aiškiai ir skaidriai informuotas apie mokesčio dydį, mokėjimo sąlygas bei konkrečias teikiamas paslaugas.
Taip pat pabrėžiama, kad pats mokestis turi atitikti realiai ir vartotojo interesais suteiktas paslaugas.
VVTAT teigimu, nekilnojamojo turto agentas neturi teisės reikalauti tarpininkavimo mokesčio iš asmens, su kuriuo nėra sudaręs aiškaus susitarimo dėl paslaugų teikimo ir kurio naudai realiai neteikė tarpininkavimo paslaugų.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vartotojai sudaro atskirus susitarimus su nekilnojamojo turto agentais ir sutinka mokėti tarpininkavimo mokestį, tačiau vėliau teigia, kad tokio mokesčio mokėti nenorėjo arba nevisiškai suprato jo taikymo pagrindą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vartotojai neretai kreipiasi į nekilnojamojo turto agentus dėl išnuomotų patalpų kokybės ar trūkumų, nors tokio pobūdžio pretenzijos turėtų būti reiškiamos būsto nuomotojui.
Būtent nuomotojas yra nuomos sutarties šalis ir atsako už daikto kokybę bei tinkamumą naudoti pagal paskirtį.
VVTAT taip pat pabrėžia, kad kiekvienas vartotojo kreipimasis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į tai, ar buvo sudaryti atskiri susitarimai, o kilus įtarimų dėl nesąžiningų sutarties sąlygų, atliekamas jų vertinimas.
Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausį visoje Lietuvoje įregistruota 10,7 tūkst. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių – 14,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų 3 tūkst. sudarė butų pardavimai, o tai – 20,8 proc. daugiau nei 2025 metų sausį. Taip pat per mėnesį įregistruota daugiau nei 900 individualių gyvenamųjų namų ir beveik 5 tūkst. žemės sklypų sandorių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
