Pasak Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko, šią savaitę Seime priimta Baudžiamojo kodekso pataisa savo esme primena sovietinio Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį tūkstančiai lietuvių buvo represuoti. Šis Stalino laikų straipsnis numatė bausmę už „antitarybinę propagandą“, t.y., už pasakymą ar parašymą nuomonės, prieštaraujančios oficialiai sovietinės valdžios nuomonei. O šią savaitę Seimo priimtas įstatymas taip pat numato bausmę už nuomonę - už tokią, kuri pateisina sovietinę ar vokiečių okupaciją, menkina bolševizmo ar nacizmo nusikaltimus.
K.Čilinsko teigimu, nei jis pats, nei absoliuti dauguma Lietuvos žmonių nepritartų nacizmo ir sovietinio režimo nusikaltimams prieš Lietuvą ir kitas šalis. Tačiau Lietuva pagal Konstituciją yra ne stalininė, o demokratinė teisinė valstybė, todėl valdžia neturi teisės represuoti kitaip nei valdžia galvojančių žmonių. Bylos pagal šią savaitę priimtą Seimo įstatymą bus neteisėtos politinių represijų bylos ir šio proceso iniciatoriams anksčiau ar vėliau teks atsakyti. Dar liko viltis, kad Prezidentė nepasirašys šio įstatymo.
Teisininko K.Čilinsko teigimu, nusikaltimu galima pripažinti tik visuomenei pavojingą veiką. Jau senokai nebėra nei fašistinės Vokietijos, nei Sovietų sąjungos. Lietuviai dvidešimt metų pragyveno nejausdami pavojaus dėl to, kad Baudžiamajame kodekse nėra straipsnio, numatančio atsakomybę už palankią nuomonę apie tuos išnykusius rėžimus. Nė vienas politikas negalėjo paaiškinti, kuo ta nuomonė būtent šiemet pasidarė taip pavojinga valstybei, kad reikia žmonėms už šią nuomonę atimti laisvę.
Anot K.Čilinsko, atsakymas, kodėl šiandien valdantiems prireikė Baudžiamojo kodekso straipsnio, matyti iš to straipsnio formuluotės. Pagal ją žmonės galės būti baudžiami, jei jų palanki nuomonė apie sovietinį rėžimą bus pasakyta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to bus sutrikdyta viešoji tvarka.
Iš šio prierašo aiškiai matyti, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis priimtas su tikslu persekioti žmones, kurie, pasipiktinę blogėjančiomis gyvenimo sąlygomis, mitinguose ir kitose akcijose pavartoja tokias frazes kaip „prie ruselio buvo geriau“. Tuos žodžius mitinguotojai palydi grasinimais siekti tvarkos ir teisingumo, oligarchijos panaikinimo ir pan. Žinoma, kad valdantieji politikai įsižeidžia dėl palyginimo, kad prie ruselio buvo geriau. Todėl prokurorai lengvai įrodys, kad mūsų minėtieji mitinguotojai turi būti nuteisti, nes savo mintis jie išreiškė grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu ar dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, pvz., nuomonė buvo pasakyta viešame mitinge ir pan.
Pasak K.Čilinsko, iš šių naujo įstatymo formuluočių matyti, kad Baudžiamojo kodekso pataisomis valdantieji politikai ruošiasi galimiems neramumams, susijusiems su naujomis „antikrizinėmis priemonėmis“, kurios ypač pablogins vyresnio amžiaus žmonių padėtį, o jie ir yra linkę ne visada „teisingai“, t.y., pagal valdžios nuomonę, t.y., mūsų valdžios prestižą žeidžiančiu būdu lyginti sovietines socialines garantijas su dabartiniu garantijų atėmimo vajumi. Tad valdantieji politikai, norėdami įbauginti žmones, pasinaudojo Stalino patirtimi, įgyta represuojant žmones už valdžiai nepalankias nuomones.
Įdomu tai, kad šis už nuomonę persekiojantis Baudžiamojo kodekso straipsnis buvo gana gudriai priskirtas prie tų, kurie įgyvendina Europos Tarybos sprendimus prieš rasizmą ir ksenofobiją. O iš tikrųjų Seimo priimtasis Baudžiamojo kodekso straipsnis kaip tik yra kraštutinės ksenofobijos pavyzdys: mūsų Seimo politikai neteisingų pasisakymų apie politinius rėžimus, kurių jau senokai nebėra, tiek bijo, kad nustatė pasisakymų autorius įkalinti.
Demokratija.eu informacija
