Laisvės partija jau nuo pat pirmų dienų Seime garsiai kalbėjo apie darbus, kuriuos jie yra numatę padaryti – kovoti už lygias teises, įteisinti vienos lyties partnerystę, dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti ir kt.
Pasak politikos ekspertų, jauniausios valdančiosios koalicijos partijos veiksmai su jų išsikeltais tikslais nėra suderinami ir tai gali erzinti koalicijos partnerius.
Naujienų portalui politologas Bernaras Ivanovas sako, kad rudenį galima sulaukti koalicijos byrėjimo. Tiesa, tai lemtų ne chaosas ir susikalbėjimo socialinėmis temomis trūkumas, bet finansiniai iššūkiai.
„Ir jei valdžia gali subyrėti, tai ne dėl partnerysčių, konvencijos ar maršo, bet dėl piniginių dalykų. Juos būtent ir gali suskaldyti pinigų klausimas, kadangi biudžetas bus kiauras, o kaip jį susidėlioti, kad nebūtų tokios skolos – klausimas.
Visko bus. Ir tai rudenį tikrai ateis. Neduok Dieve, prasidės ir finansinė nemokumo krizė, kuri reikštų katastrofą“, – sako politologas Bernaras Ivanovas.
Chaoso nebuvo Skvernelio Vyriausybėje?
Chaoso, anot politologo, praėjusioje valdžioje nebuvo. Tačiau tai galėjo lemti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priėmė jau nuo kairiųjų nuėjusių socialdemokratų parengtą SOS paketą: „ranka ranką plovė“, – teigia B. Ivanovas.
Pasak jo, dabartinė valdžia, ypač Laisvės partija, bando žaisti loteriją – per „fuksą“ bandydo įstatymus įbrukti.
„Ir tas vaikiškumas šioje vietoje lenda gana ryškus. Aš šioje vietoje galvoju, kad gali būti bendras sumanymas sukelti tokį chaosą ir vėliau to pritempti kitus įstatymo projektus. Mane šokiruoja tai, kad valdantieji paviršutiniškai žiūri ir galbūt ne visai suvokia, kaip bendrai turi veikti procesai.
Pateiksiu pavyzdį: „uždėsime tūkstantines baudas už hate speechą (neapykantos kalbą – aut. past., internete paleisime patrulius, kurie pradės bauduoti ir staiga visi pradės pamilti gėjus“. Jie galbūt jokio politechnologo neturi… Nežinau, mano manymu, joks elementarus politechnologas tikrai nesuvoktų, ką jie daro“, – sako politologas.
Jis neslepia, kad vilties, jog kažkas pasikeis ateityje, nes nėra kam suimti valdžios į rankas ir tą chaosą sutramdyti. Ir kol valdantieji išbando žmones kalbėdama apie pajamų nutraukimą ar pensijos nutolinimą, opozicija trina rankomis ir nieko neveikdama, beveik negaudama kritikos, turi šansą gauti valdžią.
„Mūsų valdžia pradėjo nuo vaiko pinigų – norėjo nupjauti pusę milijardo. O už ką? Dar pradėjo kliedėti apie išėjimą į pensiją nuo 75 metų – darbas iki mirties – ir čia irgi, kaip aš suprantu, buvo toks informacijos įmetimas norint pažiūrėti, kaip sureaguos. <…> Žodžiu, godi, pinigų norinti valdžia, o mokesčių reformos jokios realios įvesti nenori, kuri padėtų kovoti su skurdu“, sako B. Ivanovas.
Ragina pamatyti ir teigiamus dalykus
Politologė Rima Urbonaitė kiek kitokios nuomonės apie chaosą valdžioje. Ji išskiria, kad daugelio dalykų koalicijoje yra sutariama, juolab, kad dabar ta darbotvarkė nėra absoliučiai perkrauta, nes visas fokusas yra į darbą su pandemijos suvaldymu.
„Aš didelės dramaturgijos čia neįžvelgiu, aišku, galima matyti tokius balsavimus kaip Partnerystės įstatymo balsavimas, bet čia išskirtiniai balsavimai – tam tikri ženklai buvo jau matomi ir situacija buvo gana lengvai nuspėjama, nes mes visi žinojome, kad bus labai sunku ir gali laukti apylygė kova. <..> Tai Partnerystės įstatymo klausimo nelaikyčiau labai stipriu indikatoriumi, kuris programuoja labai rimtas kovas tarp koalicijos partnerių ateityje“, – teigia politologė.
Didžiausia problema, anot jos, aiškios darbotvarkės neturėjimas, tačiau rimtų takoskyrų nemato.
„O tie vertybiniai klausimai kaip Partnerystės įstatymas jau yra visai kitas lygmuo. Čia to nesutarimo gali būti ženkliai daugiau, bet vėlgi, galbūt koalicijos partneriai sugebės atskirti šiuos dalykus, nes bet kurio iš atvejų pasitraukimas reiškia koalicijos griūtį ir natūralu, kad niekam tai nebus naudinga“, – teigia politologė“, – sako R. Urbonaitė.
Skirtis kol kas, anot jos, niekam nebūtų naudinga, nes visi koalicijos partneriai yra vienas kito parama ir išlikimo valdžioje garantas. Kol matysime netobulai gražų susikalbėjimą, bet koalicija tikėtina, kad išliks.
„Yra ir Laisvės partijos jaunatviškas entuziazmas, bet vėlgi, Laivės partija yra tiek matoma ir dėl to matoma, kad nelabai yra matomi kiti. Tai jeigu mes nematoma pakankamai ryškiai konservatorių atstovų, tai mes matome Laisvės partijos atstovus, kurie pasižymi energija. Tai kai pradės dirbti visi, matysis kitas rezultatas“, – teigia politologė.
Laisvės partijos ryškumas kainuoja ir pačiai partijai: „Mes matome, kad kažkas nesuderinta, kažkas neapsvarstyta. Ir manau, kad didžioji problema čia, kad partijos viduje kai kurie klausimai nebeapsvarstomi, todėl dažnai nuo pateikiamų iniciatyvų tenka ir atsitraukti gavus kritikos. Svarbu, kad partija viduje sutartų ir paskui eitų jau tartis su koalicijos partneriais“, – priduria politologė.
Pasak jos, apie rudenį kalbėti dar anksti nes kol kas labai aiškių indikatorių, dėl kurių galėtume matyti labai aiškius nesutarimus, nematome, bet kol kas tikrai nenaudinga labai daug pyktis ir kaišioti pagalius į ratus.
Kritę reitingai nėra išskirtinai blogi?
Remiantis apklausomis, žmonės vis mažiau palankiai vertina valdančiuosius, ypač – Ingridą Šimonytę, Gabrielių Landsbergį, Aušrinę Armonaitę. Kol vienų krenta, kiti gali pasidžiaugti priešingais rezultatais. Kiek paaugo Saulius Skvernelio ir Aurelijus Verygos reitingai.
R. Urbonaitė sako, kad toks vaizdas yra normalus ir reitingais matuoti darbų nereikia.
„Jei mes lygintume Skvernelio reitingus lapkritį ir Šimonytės reitingus dabar ar Verygos reitingus lapkritį ir Dulkio dabar, tai jie tikrai nerodo išskirtinai blogesnių pozicijų.
Nes jei tu esi vykdomoje valdžioje, natūralu, kad turėti labai teigiamus reitingus yra sudėtinga ir praktiškai beveik neįmanoma. Greitai praeina ir medaus mėnesiai, jei jie būna, ir rinkėjų lūkesčiai yra toks nestabilus dalykas, nes jie greitai lieka nepatenkinti rezultatais“, – sako R. Urbonaitė.
Anot jos, labai svarbu, kad valdantieji nesiųsti skirtingų žinučių: „Jeigu tai yra Vyriausybės klausimas, svarbiausia, kad Vyriausybė pirma viduje tą klausimą aptartų ir tik tada su tam tikru bendru vardikliu išeitų kalbėti tai platesnei visuomenei“, – teigia R. Urbonaitė.
Valdančiąją koaliciją sudaro 50 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai, Liberalų sąjūdžio – 13 narių ir 11 Laisvės partijos narių.
