Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos siūlo atsisakyti naujos redakcijos Pilietybės įstatymo nuostatų, kuriomis Lietuvos pilietybė garantuojama išeivių vaikams. Ši nuostata galioja ir šiuo metu - yra numatyta dabartiniame, siūlomame keisti įstatyme.
Įvertinęs naujos redakcijos įstatymą, departamentas teikia išvadą, kad siūlomas toks teisinis reguliavimas, „kuris sudaro prielaidas dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, o paplitusiu reiškiniu“, prieštarauja Konstitucinio Teismo (KT) nutarimui.
Departamentui kliūva nuostata, pagal kurią Lietuvos piliečiu automatiškai tampa vaikas, kurio vienas iš tėvų turi Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo to, ar gimė Lietuvoje, ar už jos teritorijos ribų.
„Daugėjant mišrių santuokų ir mišrioms poroms gimusių vaikų, toks reguliavimas sudaro prielaidas, kad palaipsniui dviguba pilietybė taps paplitusiu reiškiniu“, - rašoma išvadoje.
Tad departamentas siūlo apsvarstyti galimybę numatyti, kad tokiais atvejais tėvai turėtų pasirinkti, kurio iš tėvų pilietybę suteikti vaikui. Kad iš vaiko nebūtų atimta galimybė tapti Lietuvos piliečiu, jeigu vėliau jis to pageidautų, siūloma numatyti papildomą galimybę tokiam vaikui sulaukus pilnametystės įgyti Lietuvos pilietybę, atsisakius turimos pilietybės.
Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė parengė Pilietybės įstatymo redakciją, kuria išplečiamos galimybės gauti Lietuvos pilietybę, tačiau išeivijos atstovai ir naująją įstatymo redakciją vertina skeptiškai.
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat „praplečiama jų palikuonių sąvoka“ - dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
Tačiau dviguba pilietybė negarantuojama pasitraukusiems iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais - ekspertų teigimu, jei šiai grupei asmenų būtų norima suteikti teisę į dvigubą pilietybę, reikėtų keisti Konstituciją.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
