Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius Arūnas Bukantis ir dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, Vilnius TECH docentė-partnerė.
Karščiai – nauja kasdienybė?
Dabar matėme temperatūrą, kylančią virš 30 laipsnių. Tokių karščio bangų Lietuvoje buvo ir anksčiau šią vasarą, kai temperatūra labai staigiai šoko virš 30 laipsnių. Ar gali būti, kad Lietuvoje pasieksime ir 35 laipsnius? Ar tai jau taps norma?
A. Bukantis: Dabar kiekvieną vasarą priskaičiuojame jau po keletą tokių dienų, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Yra buvę netgi 10–14 tokių dienų. Šiemet turėjome tikrą kaitrą.
Lietuvoje oficialus terminas yra ne karščio banga, o kaitra. Turėjome tris paras, tai yra maždaug nuo birželio 29-osios iki liepos 1-osios, kai temperatūra buvo aukštesnė kaip 30 laipsnių. Tai buvo tikroji kaitra.
Kiti atvejai buvo pavieniai – viena ar dvi dienos. Tai vadinama karščiais. Jų jau net šią tokią drungną vasarą kai kuriuose Pietų Lietuvos regionuose buvo daugiau kaip penkios ar net šešios dienos. Vadinasi, tai jau pasitaiko.
Lietuvoje kelias dienas alino kaitra, o po jos sulaukėme škvalo, audrų, vėtrų. Šiandien daugelis dalijasi patirtais nuostoliais. Kaip jums atrodo, ar tokie anomalūs reiškiniai jau gali tapti įprastu vasaros reiškiniu, prie kurio mums reikėtų priprasti?
A. Bukantis: Ko gero, reikia priprasti, kadangi tokie reiškiniai kartojasi ne pirmus metus. Šiemet apskritai labai palankios sąlygos tokiems audringiems procesams, kadangi karšta oro masė, kuri apima visą Pietų ir Vakarų Europą, siekia maždaug iki Šiaurės Lenkijos, o jos riba dažnai eina per Pietų Lietuvą.
Kartais ji truputį pasislenka į šiaurę, tada mes jau pajuntame ir 30 laipsnių ar aukštesnę temperatūrą. Apskritai visą laiką esame karštos oro masės ir šaltesnės, drėgnesnės oro masės, esančios Šiaurės Europoje, sandūroje.
Sandūroje formuojasi frontiniai procesai, labai aktyvūs debesodaros reiškiniai. Žinoma, tuomet pasitaiko visi pavojingi, ekstremalūs orų reiškiniai – ir kruša, ir škvalas, ir viesulas, ir stiprios liūtys, ir žaibai. Taigi šiemet visą laiką esame toje sandūroje. Dėl to jau antra, galima sakyti, tokia audringa naktis praėjo.
Ką parodo tokie karščiai?
Lenkijoje turistus pasitiko neįprasta kaitra. Termometro stulpeliai šoko virš 30 laipsnių ir žmonės, turistai ne tiek ieškojo lankytinų vietų, o ir kur atsigerti vandens, atsivėsinti nuo karščio. Ką parodo Lenkijos pavyzdys ir apskritai tokie karščiai Europoje?
A. Bukantis: Ši vasara tikrai atnešė daug rekordų. Praktiškai visose Vakarų ir Pietų Europos šalyse buvo sumušti birželio ir liepos rekordai, nes temperatūra pakilo iki 43 laipsnių. Netgi tokiose šalyse kaip Vokietija, Lenkija, Didžioji Britanija – 37 laipsniai šilumos, kas irgi neįprasta.
Dėl karštų orų ir labai stipraus garavimo prasidėjo sausros. Dabar visa Vakarų ir Vidurio Europa apimta ekstremaliai stiprios sausros. Tai pats pavojingiausias sausrų lygis, nes kai kur per birželį ir liepą iškrito tik 10–20 proc. kritulių normos.
Tai rodo, kad yra labai pavojingos sąlygos. Prie tokių sąlygų prisitaikyti net sunku įsivaizduoti, kaip galima. Nuseko upės, stoja branduolinės elektrinės, trūksta vandens laistymo sistemoms. Kondicionavimas irgi yra labai imlus elektros energijai, o elektros energiją prašoma taupyti.
Gerbiama Jekaterina išvardijo labai daug priemonių ir jos Europoje jau seniai žinomos. Anksčiau tie vandens telkiniai buvo vadinami mažaisiais, laikinaisiais vandens telkiniais. Netgi buvo toks projektas, rekomendacijos. Vengrija, Čekija buvo iniciatorės, daugybė šalių, taip pat ir Lietuva, buvo prisijungusios prie šios iniciatyvos.
Tai tikrai galėtų palengvinti nuotekų sistemų apkrovimą. Žinoma, svarbūs ir žalieji bei mėlynieji plotai. Dabar kalbame ne tik apie žaliuosius, bet ir apie mėlynuosius plotus – vandens telkinukus, nes paaiškėjo, kad prie jų temperatūra bent dviem trimis laipsniais būna žemesnė.
Mes su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto vykdėme projektą apie tai, kaip urbanizuotose teritorijose pasireiškia klimato atšilimas ir kokių iššūkių kyla. Nustatėme, kad tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Kaunas temperatūra būna dviem, trimis, o kartais net keturiais laipsniais aukštesnė negu užmiestyje.
Įsivaizduokime: jeigu užmiestyje yra 28 laipsniai, miesto centre jau turime kaitrą – ekstremaliai aukštą, pavojingą temperatūrą. Tokių dienų Vilniaus mieste yra dvigubai ar trigubai daugiau negu priemiestyje.
Ar jau pripratome prie kaitros?
Kaip manote, ar prie dabartinės situacijos esame prisitaikę? Kas mūsų gali laukti po dešimties metų ar dar vėliau? Ką būtina daryti ir keisti kalbant apie architektūrą, augalus ir visą miesto struktūrą, kad gyvenimo sąlygos būtų geresnės?
A. Bukantis: Žinote, man kartais susidaro įspūdis, kad mes buvome visai neblogai prisitaikę, bet dabar labai tendencingai didiname savo miestų pažeidžiamumą. Klimato kaita šiuo požiūriu yra labai žiauri. Ji veikia ir per sveikatą, ir per poveikį augalams bei gyvūnams, ir apskritai blogina ekologinę situaciją miestuose.
Miestuose gyvena didžioji dalis gyventojų, o mes pamirštame, kad būtent jie yra labiausiai pažeidžiami. Tikrai, kaip paminėjo ir kolegos, kartais ima ir išnyksta kokia nors alėja. Man labai rūpi, kas bus su Neries pakrantėmis. Jau paminėjote, kad ten ir parkingai yra rengiami.
Tai labai svarbi miesto vėdinimo arterija. Tikiuosi, nėra tokių projektų užstatyti dangoraižiais prie pat vandens mūsų Neries slėnį ir tokiu būdu panaudoti dar dalį žaliųjų plotų statyboms. Tai iš karto užkimštų, galima sakyti, šią arteriją, o natūralus skersvėjis, kuris pravėdina karštą miesto teritoriją, būtų sutrikdytas. Tikėkimės, kad to nebus.
Vidutiniškai mūsų miestai dar turi nemažai žaliųjų plotų, jeigu paskaičiuotume jų santykį su gyventojų skaičiumi. Ar jie yra pasiekiami kiekvienam gyventojui? Tai labai svarbu, nes yra kvartalų, kuriuose auga vos keli medžiai. Juk žmonės per kaitrą nevažiuos septynių kilometrų į Vingio parką pasivaikščioti. Žalioji erdvė turi būti arti.
Dabar netgi yra tokia sąvoka kaip miesto ląstelė. Toje ląstelėje turėtų būti ne tik komfortiškos infrastruktūros sąlygos, bet ir žalieji, poilsiui bei rekreacijai skirti plotai. Tą ląstelę galėtume įsivaizduoti kaip tam tikrą miesto kvartalą.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
