Plačiau apie klimato pokyčius Lietuvoje ir ko laukti artimiausiu metu, pasikalbėjome su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologu dr. Donatu Valiuku.
Šiandien Lietuvoje nemažai sniego, Vilniuje stipriai pusto. Kas čia vyksta – kokios oro masės veikia?
Pas mus atkeliavo ciklonai, turintys nemažai drėgmės, dėl ko iškrito sniegas. Tai buvo ypač ryšku prieš keletą dienų Vakarų Lietuvoje, kai nuo Atlanto atkeliavęs ciklonas ties šiltesne Baltijos jūra pasipildė drėgme ir tapo galingesnis. Dabar vėl stebime ciklonus, nešančius sniegą.
Kaip sakote, tie ciklonai atėjo nuo Atlanto, ar ne?
Taip, iš to regiono.
O iš kur atkeliauja šaltis?
Šaltukas atkeliauja iš Šiaurės, iš šiaurinių platumų.
Gruodį sniego nelabai turėjome, o dabar, sausį, jo yra daug, ir taip jau ne vienerius metus. Ar dažniausiai tikėtina, kad sausio mėnesį ciklonai veiks štai šitaip?
Tai nėra taisyklė, tačiau paskutiniais metais stebima tendencija, kad tikrosios žiemos prasideda vis vėliau. Gruodis yra labiausiai pašiltėjęs žiemos mėnuo, todėl tikra žiema ir sniegas dažniau ateina po Kalėdų. Nors šiemet sniego turėjome ir anksčiau, tai nebuvo pastovu. Viskas praktiškai nusikelia į sausį ir vasario pirmąją pusę.
Sakėte, kad gruodis yra labiausiai pakitęs mėnuo. O kuris mėnuo mažiausiai pakito pagal savo savybes?
Jeigu žiūrėtume į žiemą, visi trys mėnesiai yra smarkiai pašiltėję. Nuo praeito amžiaus vidurio vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje pakilo 2,5 laipsnio, o žiemos pašiltėjo beveik 4 laipsniais.
Gruodis ir vasaris pašiltėjo labiausiai (virš 4 laipsnių), o sausis – mažiausiai (apie 3 laipsnius), tačiau tai vis tiek yra labai dideli pokyčiai.
Teko girdėti, kad kitos Europos šalys stipriau susiduria su klimato pokyčiais. Kaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys atrodo Europos kontekste – ar pas mus klimatas jau stipriai pakitęs, ar dar palyginti nėra didelės tragedijos?
Europa yra sparčiausiai šiltėjantis žemynas, o šiaurinės platumos kinta dar labiau. Lietuvoje 2,5 laipsnio temperatūros pokytis yra labai didelis.
Nors pas mus galbūt nėra tokių katastrofiškų, tūkstančius gyvybių nusinešančių reiškinių kaip kitur, tačiau ekstremalūs reiškiniai dažnėja ir intensyvėja.
Ar mums padeda tai, kad neturime kalnų ir, pavyzdžiui, neužsilaiko debesys?
Kalnai turi įtakos, bet dažnai ne dėl debesų sulaikymo, o dėl to, kad krituliai neturi kur susigerti ir suteka į nedidelę teritoriją, sukeldami potvynius. Pas mus panašus efektas stebimas miestuose: kai paviršius kietas ir vanduo nesigeria, jis užlieja žemiausias gatvių vietas.
Anksčiau mūsų seneliai prognozuodavo pavasarį pagal tai, kokia buvo žiema. Kiek tuomet ir dabar galime numatyti, koks bus kitas sezonas? Ar apskritai egzistuoja koks nors algoritmas, ar darosi vis sunkiau numatyti būsimus orus?
Tokios prognozės greičiausiai negaliojo nei tada, nei dabar. Nėra tiesioginės priklausomybės tarp sezonų, nebent tam tikri kompensaciniai mechanizmai, kai po labai šilto sezono seka vėsesnis.
Metinė temperatūra vis tiek svyruoja tam tikrose ribose, ir labai didelių nuokrypių nebūna.
Globaliu mastu vidutinė metinė temperatūra vėl bus viena iš aukščiausių, bet žiūrint į atskirus regionus, tiksliai niekas nepasakys, kokia bus temperatūra – nei Lietuvoje, nei kitoje pasaulio dalyje.
Matome pranešimus, gauname žinių, kad šiandien ypač daug technikos valo gatves, žmonės bando kažkaip tvarkytis su juos užklupusia žiema. Galbūt matote tam tikrų klaidų, ką mes vis dar ne taip darome?
Viena vertus, mes atpratome nuo sniego. Kita vertus, gausus sniegas yra klimato kaitos padarinys – kaip vasarą turime intensyvias liūtis, taip žiemą turime intensyvų sniegą, kai per trumpą laiką iškrenta didelis kiekis kritulių.
Galbūt mūsų technika nėra paruošta iš karto nuvalyti tokį didelį sniego. Šioje vietoje niekam nepasiruoši – sniegas yra ir su juo reikia kovoti.
Prieš keliasdešimt metų sniego danga susidarydavo dar storesnė, bet per ilgesnį laiką. O dabar per trumpą laiką iškrinta labai daug kritulių. Tad technika turi būti tokia, kuri gebėtų valyti didelius sniego kiekius.
O mes patys, ar esame pasikeitę. Galbūt esame kažkiek lepesni ir po staigių orų pokyčių galime greičiau susirgti?
Galime pažvelgti ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Žmogus taikosi prie oro sąlygų. Suprantama, kad jeigu vyravo pliusinė temperatūra ir staiga atšąla, žmogus iš inercijos neprisitaiko nei savo apranga, nei pojūčiais. Tai tikrai gali turėti įtakos.
Apskritai žiūrint į įvairių virusų sklidimo ypatybes, dažniausiai jiems palankiausia temperatūra būna apie 0. Tada geriau sklinda užkrečiamosios ligos.
O kai yra pakankamai šalta, tada dažniau pasitaiko peršalimai. Todėl svarbu sąmoningai įvertinti orą ir atitinkamai rengtis.
Kokių orų tikėtis sausio viduryje ir antrojoje pusėję?
Pagal dabartines eksperimentines prognozes, sausis numatomas netgi 1–2 laipsniais šaltesnis nei įprastai (įprasta vidutinė temperatūra yra -2,9 laipsnio). Taigi, sausis būtų šaltesnis, o pagal kritulių kiekį artimas daugiametei normai.
Nors tai šaltesnis mėnuo, jis nėra rekordinis – pavyzdžiui, 1987 m. sausio mėnesio vidutinė temperatūra buvo -15,1 laipsnio. Dabar mes stebimės -20 laipsnių šalčiu, kuris anksčiau būdavo įprastas kiekvieną žiemą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
