Šios istorijos primena, kad limfoma – ne tik medicininis terminas. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojų hematologų, tai žmonių likimai, kupini išbandymų, tačiau kartu – vilties ir įrodymo, kad net klastingiausia liga gali būti įveikta pasitelkus medicinos pažangą.
Limfoma – liga su daug veidų
Limfoma – tai onkologinė liga, pažeidžianti limfinę sistemą. Ji skirstoma į dvi pagrindines grupes: Hodžkino limfomą ir ne Hodžkino limfomas. Hodžkino limfoma dažniausiai nustatoma jauniems iki 30 metų ir vyresniems nei 55-erių, o ne Hodžkino limfomų grupė apima kelias dešimtis ligos variantų – nuo lėtai progresuojančių iki itin agresyvių formų.
Pagrindinis ligos požymis – padidėję limfmazgiai, dažniausiai kaklo srityje, tačiau jie gali būti ir pažastyse, kirkšnyse, pilve ar tarpuplautyje. Kai kada liga prasideda nepastebimai, be jokių simptomų, o kartais ją lydi vadinamieji B simptomai – neaiškios kilmės karščiavimas, svorio kritimas, gausus prakaitavimas naktį, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
„Limfoma yra labai įvairialypė. Ji gali prasidėti be jokių akivaizdžių simptomų, todėl šeimos gydytojo budrumas yra ypač svarbus. Jei padidėję limfmazgiai ar kiti požymiai išlieka ilgiau nei mėnesį, būtina kreiptis į specialistus“, – dalijosi KUL Hematologijos centro vadovas Mindaugas Jurgutis.
Kaip diagnozuojama ir gydoma?
Įprasti kraujo tyrimai retai atskleidžia šią ligą – patvirtinti ją galima tik atlikus limfmazgio biopsiją ir histologinį tyrimą. Limfoma gali pažeisti ne tik limfmazgius, bet ir odą gleivines ir kitus vidaus organus ir net centrinę nervų sistemą.
Gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinė pirmos eilės terapija yra imunochemoterapija, kai chemoterapiniai vaistai derinami su biologiniais preparatais. Kartais pasirenkamas ir „aktyvus stebėjimas“ – ypač lėtos eigos limfomų atvejais, kai gydymas nėra būtinas iš karto.
„Mūsų pacientai gauna modernų gydymą, niekuo nesiskiriantį nuo taikomo kitose Europos šalyse. Sudėtingiausia, kai liga atsinaujina, tačiau ir čia atsiranda vis daugiau naujų galimybių – nuo pažangių vaistų - „limfomos taikinių“ iki ląstelių terapijos, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinika . Klaipėdos universiteto ligoninės hematologų komanda dirba išvien su kitų sričių kolegomis, kad kiekvienam pacientui parinktų tinkamiausią gydymo kelią“, – sako M. Jurgutis.
Vladislavos istorija: „Liga tapo mano mokytoja“
19-metė Vladislava Gončarova pusmetį gyveno lydima nuolatinio kosulio, svorio kritimo, gausaus prakaitavimo. Į ligoninę ji pateko tik tuomet, kai simptomai tapo nepakeliami – atlikus tyrimus nustatyta Hodžkino limfoma.
„Kai sužinojau diagnozę, buvau išsigandusi, bet pasakiau sau – kitaip negali būti. Nusprendžiau pasitikėti gydytojais ir savo vidine stiprybe. Net plaukų netektį priėmiau kaip galimybę išlaisvinti save, atrasti naują stilių. Chemoterapijos kursai buvo labai sunkūs – lydimi skausmo, infekcijų, nusilpusio imuniteto.
Tačiau kiekvieną dieną kartojau sau, kad esu sveika. Tą įsitikinimą palaikė tikėjimas, meditacija, kūryba. Šiandien jau pusmetį esu remisijoje. Liga mane išmokė labiau mylėti save, pasitikėti gyvenimu ir suprasti, kad kiekvienas išbandymas duotas tam, kad augtume. Noriu padrąsinti kitus – nepraraskite vilties. Tai nėra pabaiga, tai kelias, kurį galima įveikti“, – dalijasi Vladislava.
Ireto istorija: „Švenčiu antrąjį gimtadienį“
55-erių klaipėdietis Iretas Narvilas praėjusių metų pavasarį pajuto stiprėjančius skausmus sėdmens srityje, prarado apetitą, jį pykino. Tyrimai atskleidė difuzinę didelių B ląstelių limfomą, kuri buvo išplitusi į kelis organus.
Pacientui buvo taikyta imunochemoterapija. Šį pavasarį atlikti tyrimai parodė – aktyvių ligos židinių nebėra, pasiekta remisija.
„Ligos piku buvau visiškai nepanašus į save – išsekęs, sulysęs. Bet kiekvieną dieną dėkojau už galimybę gyventi. Norėjau kovoti, tikėjau gydytojais, jaučiau artimųjų palaikymą. Šiandien esu sveikas ir stiprus, jaučiuosi net geriau nei prieš dešimtmetį. Sakau visiems – nepraraskite vilties. Net jei liga nustatoma vėlyvos stadijos, gyvenimas tuo nesibaigia. Jis gali būti net gražesnis nei prieš tai“, – sako Iretas.
Vilties centras Vakarų Lietuvos pacientams
Klaipėdos universiteto ligoninėje kasmet gydoma dešimtys limfoma sergančių pacientų. Čia veikia „žaliasis koridorius“, užtikrinantis greitą patekimą pas hematologus naujai diagnozavus limfomą, glaudžiai bendradarbiaujama su radiologais, chirurgais ir kitais specialistais.Patyrusi hematologų komanda kiekvienam pacientui sudaro individualų gydymo planą, o prireikus – siunčia į pažangiausias terapijas.
„Kiekviena remisija, kiekviena paciento pergalė prieš ligą – tai mūsų visos komandos bendro darbo rezultatas. Limfoma nėra nuosprendis – šiandien turime daugybę galimybių padėti žmonėms pasveikti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą“, – pabrėžia M. Jurgutis.
Svarbiausia – neatidėlioti vizito pas gydytoją. Jei padidėję limfmazgiai ar kiti simptomai išlieka mėnesį ir ilgiau, būtina pasitikrinti. Laiku nustačius ligą, gydymo rezultatai yra geriausi – tą liudija Vladislavos ir Ireto istorijos.
