Penkerių metų Gustė – tarsi gyvas sidabras. Judri ir smalsi mergaitė dabar nenustygsta vietoje.
„Dabar jos visur pilna – energijos per kraštus“, – šypsodamasi pasakojo mergaitės mama Deimantė Rukienė.
Liga virto skaudžiomis komplikacijomis
Tačiau iki šios dienos šeima nuėjo ilgą ir skausmingą kelią. Gustė gimė laiku, augo sveika, tačiau būdama 10 mėnesių sunkiai susirgo.
„Prasidėjo nuo ausų uždegimo ir plaučių uždegimo, iš pradžių buvo tiesiog temperatūra“, – prisiminė D. Rukienė.
Išsivystė komplikacijos, ir mergaitė pateko į Kauno klinikas.
„Buvo nustatytas sepsis – kraujo užkrėtimas. Vėliau išsivystė komplikacija – hemolizinis ureminis sindromas, pažeidžiantis smulkiąsias kraujagysles. Labiausiai tokiam pažeidimui jautrūs inkstai“, – pasakojo Kauno klinikų vaikų nefrologė Diana Dobilienė.
„Tai buvo košmaras. Tada sužinojome, kas yra hemodializė, begalė vaistų... O Gustė dar buvo visai mažytė“, – sakė mama.
Nors pavojingiausią būklę pavyko suvaldyti, kiekviena liga vis silpnino inkstų veiklą, kol galiausiai jie visiškai nustojo funkcionuoti. Prasidėjo dar vienas sudėtingas etapas.
„Namuose per į pilvą įvestą kateterį mama kasnakt atlikdavo peritoninės dializės procedūras. Taip truko pusantrų metų“, – teigė D. Dobilienė.
„Net nenoriu prisiminti – buvo daug ašarų, baimės dėl rytojaus. Per naktį šešis kartus keldavausi tikrinti, ar viskas gerai“, – atviravo D. Rukienė.
Galiausiai paaiškėjo, kad vienintelė galimybė gyventi visavertį gyvenimą – inksto transplantacija. Mama Deimantė nusprendė tapti gyvąja donore. Sako, nė akimirkai nesudvejojusi.
„Turėjome gretutinių ligų, todėl negalėjome iškart operuoti. Kantriai laukėme, kol gydytojai uždegs žalią šviesą“, – pasakojo ji.
Pasiruošimas užtruko beveik metus
„Mergaitei reikėjo priaugti svorio. Kadangi apie pusantrų metų nebuvo šlapimo, buvo sutrikusi šlapimo pūslės funkcija“, – aiškino D. Dobilienė.
„Šlapimo pūslė buvo sumažėjusi iki maždaug 20 mililitrų talpos. Esant tokiai būklei transplantacija negalima, todėl reikėjo ją didinti – taikėme gydymą, plėtimą kateteriais, buvo daug iššūkių“, – pasakojo Kauno klinikų Vaikų urologijos sektoriaus vadovas Artūras Kilda.
Nepaisant ilgo ir sudėtingo pasiruošimo, operacija, atlikta gruodžio pradžioje, iškart po Gustės penktojo gimtadienio, pavyko sklandžiai.
Dirbo gausi gydytojų komanda – viena komanda paėmė inkstą iš mamos, kita atliko transplantaciją dukrai.
Tokios operacijos, kai suaugusio žmogaus inkstas persodinamas mažam vaikui, yra retos. Mama, jau kartą padovanojusi Gustei gyvybę, įteikė jai dar vieną neįkainojamą dovaną.
Pasak medikų, gyvoji donorystė gerokai pagreitina transplantacijos procesą ir užtikrina geresnius rezultatus.
„Rezultatai yra geresni, pacientui nereikia ilgai laukti eilėje, kaip būna laukiant kadaverinio donoro inksto. Gyvoji donorystė – saugus ir patikimas būdas vaikams sugrąžinti kokybišką vaikystę“, – sakė D. Dobilienė.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
