Tai, kaip uostamiesčio savivaldybė ketina sutaupyti švietimo įstaigų sąskaita, pedagogai vadina ikimokyklinių įstaigų naikinimo pradžia. Anot jų, panašu, kad miesto valdžia pradeda įgyvendinti kiek perfrazuotą žinomą posakį: "Nėra vaikų - nėra problemos."
Vakar į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų-darželių vadovų tarybos atstovės. Darželių direktorės, susipažinusios su taupymo programos projektu, teigė buvusios šokiruotos.
Nemokamos atostogos, sumažinti atlyginimai, sujungiamos ir taip perpildytos vaikų grupės - tai tik taupymo plano "viršūnėlės". "Šakneles" ikimokyklinės įstaigos pajus kitąmet, nes miesto valdžia užsimojo panaikinti buhalterių etatus ir centralizuoti švietimo įstaigų apskaitą bei valdymą.
Maža to, kai kurie taupymo būdai ir vėl kirs per tėvų kišenes - darželiuose ketinama panaikinti logopedų etatus, o tėvai kalbos sutrikimų turinčius vaikus vėl bus priversti vedžioti į poliklinikas, stumdytis eilėse bei mokėti už logopedo paslaugas.
"Suprantame, kad sunkmetis, tačiau aišku ir tai, jog jis nesitęs amžinai, o per šitą laiką bus sugriauta lūkesčius pateisinusi sistema. Kodėl miesto valdžia deklaruoja, jog centralizavus darželių buhalterinę apskaitą bus sutaupyta 3 mln. Lt, tačiau nutyli, kiek išlaidų pareikalaus ši reforma - juk reikės mokėti išeitines kompensacijas, o naujam finansų valdymo centrui įsteigi ir vėl reikės milžiniškų lėšų", - spėja tarybos atstovės.
Atims paskutinius
Kadangi po kelias dešimtis tūkstančių litų greičiausiai galima sutaupyti iš darželių darbuotojų darbo užmokesčio, jau yra svarstoma išleisti darbuotojus nemokamų atostogų mažiausiai 11 dienų.
"800 litų uždirbančiai auklytei aš turiu pasakyti, kad ji privalo keliolika dienų dirbti už dyką arba eiti nemokamų atostogų ir gauti kiek daugiau nei 600 litų atlyginimą. Gavome nurodymą, kad ligos atveju darbuotojai yra nepavaduojami. Išeitų, kad susirgus auklėtojai, nelieka kitos išeities, kaip tik jungti grupes arba tą grupę išskaidyti, o vaikelius išmėtyti po kitas. Apie kokį vaiko saugumą mes kalbame? Darželinukai maži, jų nervų sistema nestabili, jeigu taip nuolat vedžiosime iš grupės į grupę, kokius juos ras atėję tėvai ir kokią žalą vaikams padarys toks taupumas?" - baiminasi darželių vadovės.
Vis dėlto šie planai, nors ir sunkiai, tačiau yra įgyvendinami, bet ateinančiais metais uostamiesčio švietimo sistemoje laukiama galimo socialinio sprogimo, mat darbo turėtų netekti apie 150 darželių buhalterių ir tiek pat logopedų.
Bruka sostinės pavyzdį
Politikai tikina, kad centralizavus ikimokyklinių įstaigų buhalterijas, pavyktų sutaupyti apie 3 mln. Lt. Tačiau pačių įstaigų vadovai skaičius mato kitaip ir tvirtina, jog toks žingsnis padarytų nepataisomą žalą nusistovėjusiai tvarkai.
"Prieš 5 metus darželiuose buvo įsteigti buhalterių etatai. Nuo to laiko įstaigos išlipo iš skolų, atsirado didelis suinteresuotumas taupyti. Mes tapome savarankiški, pagerėjo ugdymo aplinka. Pradėjome ieškoti paramos, pernai ir 2007 metais darželiai surinko daugiau nei 700 tūkst. Lt. Galų gale gavome progą motyvuoti savo darbuotojus - prieš Kalėdas šiek tiek padidindavome atlyginimus, o dabar visa tai norima iš mūsų atimti. Patys iš savo sutaupytų lėšų perkame patalynę, žaislus, nes per 20 metų pinigų šioms reikmėms nesulaukėme, o kai kartą atvežė rankšluosčių, iki šiol juos sandėliuose laikome, nes tokių juodų, sudriskusių nedrįstame kabinti", - piktinosi darželių direktorės.
Joms esą taip ir nebuvo paaiškinta, kuo bloga egzistuojanti sistema. Iš miesto politikų suburta darbo grupė tik primygtinai kalbėjo apie atliktą auditą, kuriuo ir rekomenduojama centralizacija. Be to, taip dirbama sostinėje, tačiau apie tai, jog ten švietimo įstaigų centralizacija jokios naudos neatnešė, o įstaigos net prieš krizę neišlįsdavo iš skolų, Klaipėdos valdininkai esą nutylėjo.
Anot "Versmės" spec. mokyklos-darželio direktorės Vidos Martinkienės, tam, jog švietimo įstaigos galėtų pačios tvarkyti finansus, buvo investuoti milijonai litų. Nusprendus vėl grįžti prie seno modelio, 150 atleistų buhalterių teks mokėti išeitines kompensacijas, surasti lėšų finansų valdymo centro steigimui ir mokėti atlyginimus kelioms dešimtims, o gal net šimtui buhalterių.
"Jų tikrai reikės daugiau nei 30. Kurioje tuomet vietoje bus sutaupyta?" - stebėjosi pokalbininkė.
Beje, centralizuoti švietimo įstaigų buhalterijas ketinama nuo ateinančių metų sausio.
Reformos už nugarų
Skaudžiausia darželių vadovėms yra tai, kad visi šie planai rezgami už jų nugarų. Dar lapkričio mėnesį joms buvo paaiškinta, kad nėra jokių ketinimų naikinti buhalterijų švietimo įstaigose, o sausį savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius jau pristatė centralizavimo programą.
"Kodėl mes politikams reikalingi tik prieš rinkimus? Niekas mums nenori paaiškinti, kas vyksta, nesitaria. O juk mes taip pat galime patarti, kur ir kaip sutaupyti. Štai, kad ir apie logopedų etatų naikinimą - kalbama, bet jokio skaidrumo nėra. O baigsis tuo, kad mus pastatys prieš faktą - pakiš po nosimi miesto Tarybos sprendimą", - piktinosi į redakciją atėjusios moterys.
Dar 2004 metais uostamiesčio darželiuose atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 1684 iš patikrintų vaikų yra sutrikusios komunikacijos, tačiau logopedų pagalba jiems tuomet buvo neteikiama, nes etatų steigimui nebuvo lėšų.
Per 3 metus, kai darželiuose buvo įvesti logopedų etatai, jų darbas, anot pedagogų, davė didžiulę naudą.
Pirmiausia tėvams nukrito našta savo vaiką vedžioti į gydymo įstaigas ir mokėti už logopedo darbą. Antra, specialistų darbas padėjo išmokti kalbėti tūkstančiams uostamiesčio darželinukų.
Beje, ketinimai centralizuoti buhalterijas ir naikinti logopedų etatus primena neseną valdžios klaidą darželių saugumą patikėti saugos tarnyboms. Dėl šio žingsnio įstaigos išlaidų dabar patiria daugiau nei prieš sargų etatų naikinimą.
"Nori sugrąžinti į kolūkius"
Laima PRIŽGINTIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja:
Nei logopedų etatų mažinimui, nei darželių buhalterijų centralizavimui mes nepritariame. Mes siūlysime peržiūrėti specialiųjų įstaigų, dirbančių su vaikais, turinčiais tam tikrų sveikatos sutrikimų, poreikį. Jeigu kiekvienoje įstaigoje yra logopedai, gal tuomet tiek specialiųjų darželių, kiek yra dabar, tiesiog nereikia? Siūlysime palikti darželius, kurie dirba su ypač sunkiai sergančiais vaikais. Logopedų etatai tikrai reikalingi, jiems darbo su kaupu užtenka, ir jis reikalingas.
Dėl buhalterių etatų naikinimo ir grįžimo prie centralizacijos galiu pasakyti tik tiek, kad tokie planai ydingi. Nes nuostolių bus daugiau nei naudos. Bus taip, kad įstaigos naujam finansų valdymo centrui vis tiek turės pateikti pirminę informaciją, skaičiuoti, kas ką darys, nes nėra tokio centro, kuriame žinotų viską.
Mūsų įstaigos žino, kas yra centralizacija, daug metų taip dirbome, darželių vadovai žino visas sistemos problemas ir grįžti prie to nebenorime. Decentralizavus buhalterijas, įstaigos tapo savarankiškos, jos pačios mato, kur ir kaip pataupyti ir kur ko trūksta. Dabar darželiai labai operatyviai sprendžia finansinius klausimus. Kalbama apie centralizaciją, bet niekas iki šiol nežino, kaip tai vyks, nėra jokių programų. Skaičiuojama, jog naujame centre užtektų 30 darbuotojų, galiu užtikrinti, kad tai - netiesa. Reikės gerokai daugiau. Iš patirties žinau, jog šiandien ir 90 etatų tokiame centre - per mažai. Nes buhalterija tapo žymiai sudėtingesnė nei anksčiau.
Nėra jokio taupymo šiose kalbose ir planuose, yra tik ketinimai žengti didžiulį žingsnį atgal ir sugrąžinti mus į sovietinius, kolūkių laikus.
Kam savivaldybėje kilo idėja naikinti logopedų etatus, nežinau, to reikėtų klausti Finansų skyriaus. Dėl centralizacijos galimybių savivaldybė buvo užsakiusi auditą. Tikslus auditoriams formulavo Strateginis ir Finansų skyriai. Auditą atlikusi bendrovė centralizacijos pavyzdį ėmė iš Suomijos, bet juk suomių apskaita ir darbo užmokestis gerokai skiriasi nuo Lietuvos.
"Niekas niekam jokio plano nenuleido"
Aldona ŠPUČIENĖ, Finansų skyriaus vedėja:
Šiandien dar nė vienas sprendimas nėra priimtas, viskas yra nagrinėjama ir analizuojama. Niekas niekur ir niekam dar nenuleido jokio plano nei šiems, nei kitiems metams. Čia viskas yra tik kalbų lygyje. Mero potvarkiu yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia taupymo priemones, bet jų dar neparengė. O kai parengs - duos svarstyti miesto Tarybai. O ką ji nuspręs, nuo kada tai įsigalios ir ar iš viso bus kas nors nuspręsta, aš atsakyti negaliu.
Vaida JUTKONĖ
