Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pasakojo, jog tokios pandemijos nesitikėjo, nelaukė ir turbūt nė vienas net neįsivaizdavo. O akis į akį susidūrus su klastinga liga, teko akimirksniu perorientuoti ligoninės ir gydytojų darbą.
„Medicinoje kiekvieno paciento atvejis yra skirtingas, tačiau tai yra daugiau ar mažiau mums įprasta veikla ir visa tai teko labai greitai perorientuoti į visai kitokią veiklą. Smagu, kad medikai ir čia parodė savo gebėjimą greitai orientuotis, tačiau perėjimas tikrai nebuvo paprastas, sklandus ir malonus, tikrai buvo visko“, – dėstė D. Steponkus.
COVID-19 pandemija stipriai smogė ne tik sveikatos sektoriui, bet turėjo pasekmes ir pacientams, teko stabdyti kai kurias planines paslaugas, operacijas, o ligoninės infrastruktūrą pritaikyti sergantiems COVID.
"Planinių paslaugų pacientai negauna ir šiandien. Taip greitai neatsiranda gydytojų, kurie galėtų apimti visas sritis, juolab kad ir pati ligoninės infrastruktūra yra pajungiama COVID gydymui. Žinoma, skubioji pagalba yra teikiama visiems. Kiek yra pacientų, tiek mes ir privalome gydyti.
Iš tikrųjų mane stebina žmonės, kurie nesupranta visos šios pandemijos baisumo, ją neigia, bet čia tikriausiai panašiai kaip vykstant karui: kažkam atrodo, kad niekas čia nekariauja ir žmonės nežūsta, kol kulkos pro ausis nezvimbia", – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius.
Negalvojo, kad gali susirgti
Neseniai koronavirusą įveikusi Respublikinės Klaipėdos ligoninės pacientė Evelina Razmienė pasakojo, kad pirmosios ligos dienos buvo ganėtinai lengvos, tačiau vėliau pakilusios temperatūros nepadėjo numušti jokie vaistai. Vis blogiau besijausdama moteris išsikvietė greitąją pagalbą, o ligoninėje atlikus tyrimus paaiškėjo, jog liga jau pažengusi ir yra komplikacijų.
"Buvo 19 sunkių dienų, visą laiką prabuvau su tiekiamu deguonimi. Gydytojai su kostiumais, kaukėmis, skydais užsidarę ir tu matai tik jų akis. Tu jas matai ir jauti, kad 3, 4, 5 sekundes jie į tave žiūri ne kaip darbuotojai, jie į tave žiūri kaip į žmogų, mato tave.
Prieina, nesibodi paimti tave už rankos, gydymas, priežiūra ir visa jaučiama meilė iš gydytojų pusės buvo nuostabi. Aš tikrai buvau išgelbėta, mano gyvenime tai – stebuklas“, – didžiulę padėką Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojams išsakė E. Razmienė.
„Galiu pasakyti tik viena - ten dirba angelai.“
Moteris pasakojo, jog niekada nežiūrėjo į koronavirusą abejingai ar neatsakingai, tikino, jog visuomet laikėsi visų rekomendacijų, saugių atstumų, nevaikščiojo po prekybos centrus ir beveik visą laiką dirbo iš namų, tačiau susirgusi suprato, kad tikrai galėjo apsaugoti save nuo sunkios ligos eigos.
„Aišku, aš buvau nesiskiepijusi, nes galvojau, kad man užtenka tų priemonių, kurių laikiausi. Niekada negalvojau, kad aš, sveikas žmogus, neturinti jokių ligų, patologijų, galiu susirgti. Man juk 43 metai, kaip sako, pačiame jėgų žydėjime, nemaniau, kad liga gali taip smarkiai paveikti, taip nuginkluoti žmogų…
Tačiau pasikeitė mano požiūris į tai, kad reikia daugiau apsaugos ir, jei skiepas gali apsaugoti nuo tokios ligos eigos, kad nereikės iškęsti to, ką aš patyriau savo kailiu, tai aš pakeičiau savo nuomonę“, - sakė E. Razmienė.
Vienintelė išeitis – vakcina
Sukūrus vakciną, padėsiančią įveikti koronaviruso pandemiją, pirmieji ja pasiskiepijo gydytojai, kurie vienbalsiai tą padaryti ragina ir visus šalies gyventojus. D. Steponkaus tikinimu, pandemiją galima įveikti tik sukūrus masinį visuomenės imunitetą.
„Vakcina – pagrindinis būdas siekiant įveikti pandemiją. Vakcina nėra kažkokia naujiena, vakcinuojama yra dešimtmečiais ir net šimtmečiais. Žmonija nugalėjo daug ligų būtent su vakcinų pagalba ir dabar yra patvirtinti vakcinavimo kalendoriai daugeliui ligų, kaip stabligė, difterija, raudonukė, kurių mes, atrodo, jau nebežinome ir nebėra. Tačiau jų nebėra tik dėl to, kad vakcinuojame. Taip pat ir su vakcina nuo koronaviruso“, – dėstė D. Steponkus.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės infekcinio COVID skyriaus vyriausioji slaugytoja Ieva Markauskienė tikino, kad galimybė pasiskiepyti jai suteikė didesnį saugumo jausmą, tad jau pasiskiepijo ir trečiąja vakcinos doze.
„Kai tik atsirado galimybė pasiskiepyti, asmeniškai aš net nedvejojau. Po skiepų jaučiausi žymiai saugesnė ir neseniai pasiskiepijau rekomenduojama trečia doze.
Šalutinis skiepo poveikis tikrai buvo nežymus, skausmas dūrio vietoje, nežymus mieguistumas, tačiau dabar žinau, jog padariau viską, kad apsaugočiau ne tik save, bet ir aplinkinius, artimus žmones“, – sakė I. Markauskienė.
Pasak gydytojų, pasiskiepiję žmonės apsaugo save nuo gresiančių koronaviruso komplikacijų ir tą riziką sumažina iki minimumo.
„Mes esame viena visuomenė, viena ląstelė, ir jeigu viena ląstelės dalis nefunkcionuoja ir nedirba, tai sutrinka visos ląstelės veikla. Tai lygiai taip pat ir su visuomene: jei kažkuri dalis nusprendžia nesiskiepyti, tai mes neturime visuotinio imuniteto ir tampame pažeidžiami.
Tokiu būdu mes negalime atlaikyti ligos bangos. Bet mes turime siekti visuotinio imuniteto tam, kad apsaugotume ne tik save nuo gresiančių rimtų komplikacijų, bet ir kitus“, – apie vakcinacijos svarbą kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vidaus ligų gydytoja Jurgita Syminienė.
Didžioji dalis į ligoninės Reanimacijos skyrių patenkančių koronavirusu užsikrėtusių pacientų –nepasiskiepiję asmenys, tačiau, gydytojų teigimu, to būtų galima išvengti ir daugelis tai supranta per vėlai.
„Mes tai patyrėme jau vaikystėje, turėjome ne vieną skiepą ir išgyvenome. Vaikų dažnai net ir neklausdavome, o padarydavome tai dėl jų saugumo, dėl jų geros ateities, kad nesirgtų įvairiomis ligomis ir neturėtų komplikacijų, kurios lydės visą gyvenimą.
Atėjus į Reanimacijos skyrių pasidaro labai liūdna, nes tie žmonės labai sunkiai serga, jiems tikrai sunku, o artimiesiems, kurie negali būti šalia, apkabinti, taip pat be galo sunku. Viso to juk galima išvengti“, – sakė J. Syminienė.
„Šiuo metu mes visada klausiame pacientų, ar jie yra vakcinuoti, ar ne. Pamenu, į konsultaciją atėjo 91 metų pacientas, o aš paklausiau, ar jis pasiskiepijęs: „Daktare, per mano gyvenimą tiek kartų skiepai išgelbėjo pasaulį, kad aš buvau pirmas eilėje.“ Tad yra tų žmonių, kurie stengiasi apsaugoti save ir kitus nuo šitos ligos.
Tai nėra priverstinė vakcinacija ir kiekvienas galime rinktis, tačiau šis žingsnis turi būti priimtas atsakingai. Mes turime galvoti apie savo vaikus, apie tėvus, kas gali įvykti netekus jų“, – pasiskiepyti ragino Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja pulmonologė Violeta Labžentytė.
Virusas žmonių nesirenka
Pandemija iš šalies ligoninių nesitraukia jau daugiau nei pusantrų metų, o vienai koronaviruso bangai baigiantis ir kitai beprasidedant gydytojai ne visuomet spėja atgauti jėgas. Pasiteiravus, iš kur jie semiasi stiprybės, jėgų ir motyvacijos, atsakymas buvo vienas: „Eini ir dirbi, nes žinai, kad niekas kitas to nepadarys.“
"Kai pacientai patenka į COVID reanimaciją, mes nelabai kuo galime padėti. Užtikriname gyvybines funkcijas, užtikriname, kad pacientas gautų pakankamai skysčių, maisto, deguonies, kovojame su infekcija, su kvėpavimo nepakankamumu, bet nuo viruso, kai pacientai patenka į reanimaciją, gydymo nebėra.
Iš pradžių dar bandėme su žmonėmis, netikinčiais pandemija ir koronavirusu, ginčytis, tačiau dabar jei jau netiki, tai netiki. O serga juk visokio amžiaus žmonės, nuo kūdikių iki šimtamečių.
Žinoma, jauni žmonės serga lengviau, tačiau 27 metų vyras, miręs nuo koronaviruso, tai čia lengvai sirgo ar sunkiai?“ – retoriškai klausė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Audrius Anužis.
„Į ligoninę retai patenka nevakcinuoti pacientai. O kai atvyksta į reanimaciją, tada žmonės jau supranta, kad padarė didžiausią klaidą – nepasiskiepijo.
Kuo ilgiau jie guli reanimacijoje, tuo mažesnė tikimybė visiškai pasveikti
Net kai sunkūs ligoniai pasveiksta, kai išrašome iš Reanimacijos skyriaus, vis tiek būna, kad jiems lieka šalutiniai reiškiniai, gali būti problemų su deguonimi, gali žmonės likti ir neįgalūs.
Kuo ilgiau jie guli reanimacijoje, tuo mažesnė tikimybė visiškai pasveikti. O kartais, nors ir kiek gydytojai stengiasi, tačiau nebepavyksta išgelbėti...“ - apie koronaviruso pasekmes kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ramūnas Jonikas.
Tik į Reanimacijos skyrių patekę pacientai supranta pandemijos rimtumą ir skiepų svarbą. Pasak A. Anužio, į šį skyrių pacientai patenka dar sąmoningi ir nė vienas jų nepasisakė prieš vakcinaciją, tačiau vis nerasdavo tam laiko.
„Buvo toks atvejis, kai atsigulęs į ligoninę gruodžio mėnesį 45 metų amžiaus žmogus išėjo iš jos tik po trijų mėnesių ir dabar atsiuntė žinutę, jog pagaliau išėjo į darbą, o praėjo daugiau nei 9 mėnesiai.
Yra ir kelios slaugytojos iš kitų ligoninių, kurios į darbą nebegrįžo, nes per virtuvę nebepereina dėl plaučių pakenkimo. Tai baisi liga“, – dėstė Reanimacijos skyriaus vedėjas.
Jo tikinimu, kai sėdi kino teatre ar vaikštai po prekybos centrą, atrodo, kad sergančiųjų nėra, visi sveiki, tačiau rimtas ligos pasekmes matantys gydytojai susiduria su visai kita realybe.
„Pas mus reanimacijoje kažko ypatingo nevyksta, tylu, ramu, aparatai pypsi, ir tiek, tačiau matėme visko. 54 metų amžiaus pora, vyras ir žmona. Ji vyrui sakė: „Jei tu pasiskiepysi, aš tave iš namų išmesiu“, - tai vyras pasiskiepijo slapčia, o žmona atsidūrė reanimacijoje.
Ačiū Dievui, kad išėjo gyva, po pusantro mėnesio gydymo. Ji sakė, kad kai ateis laikas skiepytis, eis pati pirma.
Dabar gydome 42 metų pacientę, vyras su sūnumi namuose lengvai serga, o ji 12 dienų praleido narkozėje, prijungta prie aparatų.
Įsivaizduojate, 12 dienų, išbrauktų iš gyvenimo? Gerai, kad dabar jau pradeda kvėpuoti pati, atsigauna“, – apie pacientų patirtis kalbėjo gydytojas A. Anužis.
„Neskirstome pacientų į pasiskiepijusius ir ne, gydome visus vienodai, pagal visas rekomendacijas.“
Gydytojų teigimu, jei pandemijos pradžioje COVID dažniau sirgo vyresnio amžiaus žmonės, tai šiuo metu tas amžiaus skirtumas beveik susilygino ir sergamumas tiek vyresnių, tiek jaunesnių žmonių yra labai panašus.
„Šios pandemijos metu, ypač kai vyrauja delta atmaina, sėkmės atvejų vis mažiau. Yra labai didelis mirštamumas, serga vis jaunesnio amžiaus pacientai. Dabar mes pastebime, kad žmonių sergamumas skirtingo amžiaus grupėse yra beveik toks pat.
Žmonės nesupranta vakcinacijos esmės ir prasmės, galbūt jie daugiau galvoja apie save, o ne apie to pasekmes. Tačiau jau matėme, kaip yra stabdomos planinės operacijos, žmonių, kuriems tikrai reikia tų operacijų.
Kaip yra formuojamos grupės, sustoja darbas poliklinikose ir tiems žmonės, kuriems reikia pagalbos, tenka laukti. Visa tai tik todėl, kad mes turime dirbti su ta nepasiskiepijusia pacientų dalimi“, – sakė gyd. V. Labžentytė.
Gydytojos tikinimu, vaistų nuo COVID'o nėra, tad vienintelė išeitis - vakcina.
„Mokslininkai dirba tam, kad sukurtų vaistą nuo COVID-19 ligos, kurio, kaip žinome, dar nėra, tad vakcinacija šiuo metu yra vienintelė išeitis. Mes stebime tai, kad pasiskiepijusių pacientų gydymo trukmė ir deguonies poreikis yra mažesnis, o ligos eiga – lengvesnė, net jei būna pasiskiepiję dar tik vienu skiepu.
Tačiau gydant tokius pacientus, ar jis buvo skiepytas, ar ne, nėra lengva pranešti artimiesiems apie mirusią mamą ir po dviejų dienų mirusį tėtį, bet kuriuo atveju pandemija yra didžiulis psichologinis krūvis ir gydytojams“, – apie patiriamus išgyvenimus kalbėjo V. Labžentytė.
Autorė: Vaiva Makarauskaitė
