Kirtis Rupšio byloje liudijusiam kariui: Kaunas nepratęsė profesinės karo tarnybos

Portalo žiniomis, praėjusių metų rudenį Lietuvos kariuomenės Karo komendantūros valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros komendantas, pulkininkas leitenantas Nerijus Rimkevičius kreipėsi su oficialiu prašymu į krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną pratęsti tarnybos laiką ketveriems metams.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Bendra Europos kariuomenė ir branduolinis skėtis: kiek realios šios idėjos ir ar to reikia?

Suomijos bendrovė „Patria“ žada: stengsimės kuo daugiau šarvuočių gaminti Lietuvoje

Šarūnas Jasiukevičius abejoja paklydusių dronų versija: „Čia yra Rusijos hibridinės atakos“

Nepratęsė profesinės karo tarnybos

Visgi kario prašymo ministras netenkino, N. Rimkevičiaus teigimu, nepagrindus tokio sprendimo. Dėl šio atvejo karys kreipėsi į R. Kauną šių metų vasarį.

„Mano nuomone, šitas atvejis labai aiškiai pademonstruoja, kad tokiu būdu KAM susidoroja su neparankiais kariais, išdrįsusiais paviešinti korupcines ir neskaidrias KAM ir LK aukštų pareigūnų veikas“, – rašte R. Kaunui rašė N. Rimkevičius.Paprašyta komentaro dėl susiklosčiusios situacijos, KAM pažymėjo, kad N. Rimkevičiui buvo  siūlyta susitikti su viceministru Karoliu Aleksa. 

+10

„Tačiau šių metų kovo 18 d. N. Rimkevičius pats atsisakė susitikti su viceministru ir aptarti visas aplinkybes. Šių metų balandžio 8-ą dieną buvo dar kartą pakartotas ministro siūlymas. Tačiau pats jis atsisako susitikti su šį klausimą kuruojančiu viceministru“, – nurodė ministerija.Be to, institucija taip pat pažymėjo, kad profesinė karo tarnyba kariui nebuvo pratęsta dėl įstatymu nustatyto amžiaus.

„Rekomendacijos taikyti išimtį N. Rimkevičiaus atveju krašto apsaugos ministras iš Vyresniųjų karininkų karjeros planavimo komisijos nėra gavęs“,  – teigė KAM.ELTA primena, kad gegužės gale Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu V. Rupšį dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Teismas pripažino, kad savo veiksmais V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei.

Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą. 

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad, remdamasis liudytojų parodymais ir dokumentais, nustatė, jog kariuomenės vadas V. Rupšys dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, o dėl lėtinio anksčiau susiklosčiusio susirgimo. Kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų implantavimo protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis. 

Teismas nustatė, kad buvo siekiama, kad V. Rupšiui nereiktų mokėti už paslaugas savo asmeninėmis lėšomis, todėl buvo suklastoti dokumentai, juose nurodytos neteisingos aplinkybės. Šie dokumentai buvo pateikti valstybės tarnautojams, nutylinti esminę informaciją apie tikrąją dantų būklę.

Suklaidinti valstybės tarnautojai pripažino, jog įvykis susijęs su tarnyba, dėl to dantų protezavimo paslaugos buvo apmokėtos iš krašto apsaugai skirtų lėšų. Todėl abu kaltinamieji pripažinti kaltais dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo.