Nepaisant sparčiai augančio bedarbių skaičiaus, uostamiesčio įmonės vis dar prašo leidimų įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių.
"Kiek biržoje stovi žmonių, kiek tuntais vaikšto ieškodami darbo, o, pavyzdžiui, Vakarų laivų gamykla atsiveža kinų. Jie negeria, kaip ukrainiečiai, yra stropūs, be to, pigiau atsieina, tačiau lietuviai lieka be darbo", - nerimavo į redakciją kreipęsi darbininkiškų profesijų atstovai.
Pokyčiai - per lėtai
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidento, AB Vakarų laivų gamyklos generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, situacija darbo rinkoje iš tiesų keičiasi, tačiau ne taip greitai ir kardinaliai, kaip norėtųsi.
"Daug lietuvių dirba Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje. Kvalifikuotos darbo jėgos grįžimas nėra masinis reiškinys. Ieškančiųjų darbo atsiranda, tačiau laivų statybos ir remonto sritis yra sudėtinga, tad mes darbuotojų pasirinkimo neturime.
Darbo birža galėtų daugiau dėmesio skirti žmonėms perkvalifikuoti, tačiau, žinoma, tam reikia lėšų ir laiko, ką jau kalbėti apie tai, kad kvalifikuotam, savarankiškai galinčiam dirbti laivų remontininkui paruošti reikia 3-5 metų", - sakė A. Šileika.
Taigi, anot jo, iš trečiųjų šalių darbininkai atsivežami dėl to, kad mūsų darbo rinka negali patenkinti poreikio, o kontraktus reikia vykdyti. Šiuo metu Vakarų laivų gamykloje dirba apie 3 tūkst. žmonių, iš jų maždaug 400 - užsieniečiai. Paskutinįkart kinai, anot A. Šileikos, čia atkeliavo prieš pusantrų metų.
Įmonės vadovas taip pat tikino, jog kinai Vakarų laivų gamyklai neatsieina pigiau. Tiesa, kokio dydžio atlyginimas jiems mokamas, A. Šileika tvirtino nežinąs - jį saviškiams moka kinų kompanija.
"Bet niekada nebus taip, kad vietiniai vaikščios, o kiti dirbs. Vis dėlto tai, kad mūsiškiams reikia pasimokyti požiūrio į darbą, paskutiniuoju metu buvusio visiškai neadekvataus, yra tikra tiesa. Įžengė į įmonės teritoriją - ir jau vos ne turi jam mokėti atlyginimą. Darbo užmokestis negali būti didesnis už našumą", - sakė A. Šileika.
Prašymų - pustrečio šimto
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, 2008 m. AB Vakarų laivų gamykla pateikė 104 prašymus išduoti leidimus dirbti komandiruotiems užsieniečiams arba pratęsti jau galiojančius leidimus. Leidimų buvo prašoma Kinijos (50), Ukrainos (43) bei Rusijos (11) piliečiams. Šiemet kovo mėnesį įmonė prašė 92 leidimų dirbti komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams.
Iš viso šiais metais Klaipėdos darbo biržai buvo pateikti 244 prašymai išduoti leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvoje, pernai - 1137 prašymai, užpernai - 1480.
Darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio teigimu, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Taip pat išduodant leidimą dirbti užsieniečiui atsižvelgiama į šalies darbo rinkos poreikius.
"Kalbant apie Klaipėdą galima teigti, jog uostamiestis pasižymi dideliu laivų statybos srities specialistų poreikiu. Kadangi dėl specialistų trūkumo laisvos darbo vietos neužpildomos nacionaline darbo jėga, laivų statybos įmonės yra priverstos darbinti užsieniečius.
Derėtų pabrėžti, jog į įmones įdarbinami tik aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių šiandien Klaipėdos įmonėms dar nepakanka", - teigė V. Andriušis.
Analizuoja kiekvieną
Pasak V. Andriušio, siekiant užtikrinti, kad laisvos darbo vietos visų pirma būtų užpildomos nacionaline darbo jėga, teritorinės darbo biržos organizuoja darbo muges, kurių metu darbo biržoje registruoti ir darbdavio keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys dalyvauja pokalbyje su darbdaviu. Ieškant galimybių darbo vietas užpildyti Lietuvos specialistais, teritorinės darbo biržos taip pat keičiasi informacija apie kitose darbo biržose registruotus asmenis, galinčius pretenduoti į laisvas darbo vietas.
"Kalbant apie leidimų dirbti užsieniečiams išdavimą galima paminėti, jog kiekvienas darbo biržoje gautas darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui yra išsamiai išanalizuojamas, svarstomas darbo jėgos iš užsienio poreikio pagrįstumas. Tik atlikus detalią darbo jėgos pasiūlos analizę ir neužpildžius laisvų darbo vietų Lietuvos specialistais, Lietuvos darbo birža išduoda leidimą dirbti užsieniečiui", - pabrėžė V. Andriušis.
Be to, kiekvieną pusmetį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šiuo metu į sąrašą patenka laivų statybos inžinieriaus, laivų korpusų dažytojo, laivo vamzdynininko, metalinių laivų korpusų surinkėjo, suvirintojo bei laivo korpuso remontininko profesijos.
Giedrė NORVILAITĖ
