Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.
Kas toliau laukia Irano?
Kas toliau laukia Vidurio Rytų regiono?
Atsakymų į šiuos klausimus norėčiau išgirsti ir iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir iš kitų atsakingų institucijų, kurios piliečių neįspėjo, kad karas vyks. Jeigu jos nežinojo, kad karas kils, tai su kokiais sąjungininkais jos bendrauja?
Beje, viso regiono valstybės, išskyrus Izraelį ir Jungtines Amerikos Valstijas, nežinojo, kad karas prasidės. Jos liko tarsi kraštinės šioje situacijoje, ir jų vertinimu – tai ne jų karas.
Koks regiono valstybių požiūris į karą?
Su tomis valstybėmis situacija gana sudėtinga. Nors pas mus iraniečiai dažnai įvardijami kaip autoritarinio režimo atstovai, islamo pasaulyje jie turi islamiškosios demokratijos įvaizdį. Tai sudėtinga valdymo sistema – kitaip tariant, teokratinė demokratija.
Daugelyje kitų regiono valstybių vyrauja absoliutinės monarchijos. Pavyzdžiui, Katare XIX a. viduryje britų atstovai nusprendė, kas atstovaus vietiniams gyventojams. Šiandien ta pati dinastija valdo valstybę ir yra viena turtingiausių pasaulyje. Natūralu, kad kyla pavydas, visuomenėje juntamas nepasitenkinimas. Gali prasidėti procesai, kurių eskalacija taps sunkiai valdoma.
Kaip manote, kiek laiko karas truks ir kokie jo tikslai?
Irano režimo struktūra ir institucinė sąranga yra pakankamai sudėtinga, joje įdiegta daug vadinamųjų saugiklių. Vienas asmuo negali dominuoti. Dažnai manoma, kad Ali Khamenei valdo vienas, tačiau jis yra skiriamas Priežiūros tarybos. Sistema sudėtinga ir sofistikuota.
Jeigu pasižiūrėtume į jų televiziją, portalus ar socialinius tinklus, visur skamba patriotinė muzika ir kartojama žinutė: „Mes neleisime, kad mus niekintų ar neteisėtai užpultų.“
Irane režimo kaina – neįmanoma
Jūs netikite, kad Irane įmanoma režimo kaita?
Tuo netikiu. Tiesą sakant, mažai kas tuo tiki. Jungtinių Amerikos Valstijų kariškiai taip pat yra pareiškę, kad režimo kaita mažai tikėtina. Kita vertus, jie teigė, jog Iranas nekėlė tiesioginės grėsmės. Kitaip tariant, D. Trumpo pozicija šiuo klausimu buvo stipriai susilpninta. Irano valstybė yra instituciškai stabili. Jei sistema grindžiama religiniu pagrindu, laikoma Dievo nustatyta tvarka, ją pakeisti itin sudėtinga. Ji suvokiama kaip „Dievo valstybė“.
Ar Irano sąjungininkai gali imtis agresyvių veiksmų visame pasaulyje?
Irane paskelbtas džihadas ir gali būti pasitelktos įvairios priemonės. Procesai jau po truputį įsibėgėja. Sistema veikia lėtai dėl tam tikros inercijos, tačiau akivaizdu, kad situacija gali eskaluotis. Gali nutikti taip, kad visi Vidurio Rytai paskęs chaose, kraujyje ir dūmuose.
Kas galėtų ginti Iraną regione?
Kalbama apie politinį elitą – valdančiąsias monarchijų grupes ir gimines. Tačiau jų populiarumas visuomenėje nėra didelis.
Ar, jūsų manymu, Amerikai ir Izraeliui nepavyks pasiekti savo tikslų?
Jungtinėse Amerikos Valstijose šią operaciją palaiko apie 27 proc. gyventojų. Skirtingai nei Lietuvoje, kur valdantieji ją remia, JAV viešojoje erdvėje juntamas didesnis atsargumas. Iš pradžių Izraelyje buvo kalbama, kad operacija turėtų trukti 3–4 dienas. Dabar jau svarstoma, kad ji gali užsitęsti mėnesį ar net ilgiau.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
