„Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos pajėgumų ir ilgojo nuotolio smūgio galimybių. Todėl būtina, kad visos ES valstybės įgyvendintų savo įsipareigojimus dėl finansinės ir karinės paramos, atblokuotų Europos Taikos priemonėje numatytas lėšas. Artėjant žiemai, Ukrainos poreikiai išlieka milžiniški – nuo gynybos iki energetinio atsparumo. Turime veikti ryžtingai ir vieningai, panaudodami įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos gynybai ir atkūrimui“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai cituojamas K. Budrys.
Ministras pabrėžė, kad ES turi likti ryžtinga, didindama visapusišką spaudimą Rusijai, įskaitant papildomas sankcijas.
Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, jog Lietuva palaiko Vyriausiosios įgaliotinės iniciatyvą taikyti sankcijas 1 600 Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui priklausančių fizinių ir juridinių asmenų, tačiau vien tokių priemonių, pasak K. Budrio, nepakanka.
Anot jo, Lietuva nuosekliai ragina nedelsiant pradėti rengti ambicingą 22-ąjį sankcijų paketą, į kurį turėtų būti įtrauktos tokios Rusijos bendrovės kaip „Rosatom“, „Lukoil“ ir „Rosneft“, taip pat numatyti papildomi Rusijos naftos eksporto ribojimai.
K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį, kad artėjant vadinamiesiems rinkimams Rusijoje, šalies prezidentas Vladimiras Putinas siekia demonstruoti tariamus karinius ir politinius laimėjimus, todėl kartu intensyvina hibridines atakas bei sabotažo veiksmus prieš ES valstybes. Anot ministro, tai dar kartą patvirtina būtinybę išlaikyti ir stiprinti sankcijų spaudimą agresorei.
Šioje diskusijoje taip pat dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, kuris informavo apie skubiausius Ukrainos poreikius ir padėtį fronte, ir Islandijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Norvegijos ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrai, kurie pabrėžė tvirtą partnerių paramą Ukrainai.
Ministrai taip pat aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir tebesitęsiančią krizę Hormuzo sąsiauryje bei Irano veiksmus, dėl kurių vyravo platus ES narių pasmerkimas.
„Negalime leisti Iranui laikyti pasaulinę laivybą savo įkaite. Laivybos laisvė išlieka vienu esminių tarptautinės teisės principų, dėl to remiame visas iniciatyvas siekiant Hormuzo sąsiaurio atblokavimo. Irano grasinimai ES narėms yra visiškai neatsakingi ir nepriimtini“, – akcentavo K. Budrys.
Ministrai taip pat aptarė ES bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmus ir galimybes stiprinti jų efektyvumą bei poveikį sparčiai kintančiame geopolitiniame kontekste bei pasirengimo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitei prioritetus.
K. Budrys pabrėžė ES vienybės svarbą ir centrinį ES vyriausiosios įgaliotinės K. Kallas vaidmenį koordinuojant bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimą bei užtikrinant ES išorės veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą. Ministras ragino ES vieningai sutelkti dėmesį į prioritetus, siekiant užtikrinti saugesnę ir atsparesnę Europą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
