Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

REKLAMA
REKLAMA

Tokia išvada buvo suformuluota tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuojant apie premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą išsaugoti užsienio reikalų ir susisiekimo ministrus, kurie daug kalbėjo apie vertybinę užsienio politiką, bet nesugebėjo pasiekti, kad Lietuva užkardytų baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalies teritoriją.

„Šiuo laikotarpiu aš pasigendu vieningo Prezidentūros ir kitų užsienio politikos formuotojų sutarimo. Jo trūksta. Man atrodo, kad šitoje pašvaistėje išlenda ir tas konfliktėlis su Žygimantu Pavilioniu. Man toks įspūdis, kad Vyriausybė, Gabrielius Landsbergis norėjo jau tokių dalykiškesnių santykių su Prezidentūra užsienio politikos klausimais, o štai Ž. Pavilionis toliau tęsia tą konfrontacinę politiką“, – laidoje sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Konfliktas tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prasidėjo, kai konservatoriai ėmė reikalauti, kad prezidentas atsisakytų susiklosčiusios tradicijos vykti į Europos Vadovų Tarybą ir užleistų šią vietą premjerei. G. Nausėda nenusileido, tad konfliktas įsismarkavo. Paskui konfliktai kildavo bet kokiais kitais klausimais.

Pavyzdžiui, kai Baltarusija sutelkė tūkstantinę migrantų minią prie Lenkijos sienų ir Lietuva baiminosi panašaus scenarijaus prie savo sienų, komunikacija tarp prezidento G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio buvo jau tiek sutrikusi, kad ministras nieko nežinojo apie tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį Aleksandrui Lukašenkai bandant suderinti, kad žmonės būtų išsiųsti atgal į savo kilmės šalis. Abu politikai netgi komentavo, kuris kuriam išsiuntė žinutę, o kuris neperžiūrėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Į šiuos pašlijusius santykius įsijungė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, kurį patys konservatoriai jau nori išmesti iš pareigų, nes kritikuoja jau ne tik prezidentą, jo patarėją Astą Skaisgirytę, bet ir patį užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį.

„Sutinku, kad visi čia šiek tiek užsižaidėme liliputų karuose, aš gal net taip pavadinčiau. Manau, kad buvo galima kažkur arklius pristabdyti, nes vis tik kalbame apie jautrias sritis. Užsienio politika yra viena iš tų sričių, kur ypatingai reikia delikatumo, diplomatijos ir sutelktumo, sutarimo dėl tam tikrų fundamentalių dalykų. Tai pačiai sričiai priskirčiau ir nacionalinio saugumo bei gynybos politiką“, – sutiko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.

„Tikrai galiu turėti nuoskaudų prezidento atžvilgiu, bet man atrodo, kad iš to, ką mes dabar darome Valstybės gynimo taryboje ir kitais sprendimais, tam tikra prasme randame sprendinius. Ne visur. Pavyzdžiui, prezidentas yra prieš mūsų inicijuotą žvalgybos kontrolierių, matyt, bus vetuotas įstatymas, bet aš aiškiai pasakiau ir prezidentui, ir kitiems, kad bus dalykų, kur sutariame, bus dalykų, kur nesutariame, bet žaiskime atviromis kortomis, atvira širdimi. Pakonkuruosime, bet pakonkuruosime taip, kad po to galėsime vėl sėsti prie stalo, tartis dėl strateginių dalykų, dėl kurių reikia tartis, ypač gyvenant mūsų geopolitinėje aplinkoje. Tai šitoje vietoje to reikėtų daugiau“, – pridūrė konservatorių politikas.

REKLAMA
REKLAMA

Šimonytė ir Landsbergis kritiką dėl trąšų priėmė asmeniškai

L. Kasčiūnas taip pat mano, kad temperatūra dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą buvo užkilusi nepagrįstai, bet, jo manymu, taip nutiko dėl to, jog konservatoriams vertybės užsienio politikoje labai svarbios, todėl premjerė ir užsienio reikalų ministras šią situaciją priėmė asmeniškai.

Kaip žinia, JAV įvedus Lietuvai neprivalomas sankcijas „Belaruskalij“ mūsų šalies politikai garsiai kalbėjo, kad Lietuva elgsis solidariai  su amerikiečiais ir draus trąšų tranzitą, kad nefinansuotume neteisėto A. Lukašenkos režimo savo pinigais. Sankcijos įsigaliojo gruodžio 8 d., bet Lietuva nesugebėjo sustabdyti trąšų vežimo, nes „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė susitarimą dėl avansinio apmokėjimo ir pakeitė sutartį taip, kad nutraukimas galėtų reikšti milijardinius nuostolius Lietuvai.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš irgi manau, kad temperatūra buvo užkilusi taip smarkiai nepagrįstai. Aišku, tam tikra problema ir dilema egzistavo, nes tie klausimai, kurie buvo iškelti viešoje erdvėje ir yra susiję su vadinamosiomis sankcijomis kalio trąšoms, jie, be abejo, svarbūs reputacine prasme. Taip pat labai svarbu kalbėti apie mūsų politinei jėgai svarbią vertybinę užsienio politiką. Natūralu, kad viešoje erdvėje atsiradusios abejonės buvo nuoširdžiai skaudus dalykas. Užsienio reikalų ministras ir premjerė labai priėmė tai asmeniškai, nes visais savo gyvenimo etapais darė viską, kad autoritarinio A. Lukašenkos režimo galimybės daryti įtaką Lietuvai mažėtų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, ypatingai skaudu buvo išgirsti, kad tokiu savo poelgiu Vyriausybė tarsi stoja į A. Lukašenkos pusę: „Viskas buvo priimta asmeniškai, dėl to tos reakcijos buvo tokios, kokios buvo. Aš tikrai manau, kad buvo galima reaguoti keliais laipsniais žemiau, temperatūros neužkaitinti, bet tai natūrali reakcija“.

REKLAMA
REKLAMA

Temperatūros užkaitimu šiuo atveju vadinamas užsienio reikalų ministro G. Landsbergio ir susisiekimo ministro M. Skuodžio apsisprendimas pateikti savo atsistatydinimo prašymus premjerei. Dar labiau viskas įkaito, kai premjerė I. Šimonytė ėmė karščiuotis ir paskelbė svarstanti apie visos Vyriausybės atsistatydinimą.

Bet L. Kasčiūnas kreipia rodomąjį pirštą į Laisvės partijos deleguotą susisiekimo ministrą M. Skuodį, kurio netiesioginiame pavaldume yra „Lietuvos geležinkeliai“, galimai turėję tikslą išsaugoti „Belaruskalij“ krovinių tranzitą.

Lietuvos subjektams neprivalomos JAV sankcijos „Belaruskalij“ buvo paskelbtos 2021 m. rugpjūčio mėnesį, bet įsigaliojo gruodžio 8 d.

„Tuos keturis mėnesius, kai jos buvo paskelbtos, iki įgyvendinimo vyko tikrai vyko nuoširdžios, rimtos konsultacijos tarp mūsų valdžios atstovų su amerikiečiais, su teisininkais, įvertinta, kaip čia turi visa tai veikti. Ir visi, turbūt, priėjo prie atsakymo, kad, žiūrėkit, na, nėra tiesioginių sankcijų, nėra apie ką kalbėti. Jeigu jos atsiras, tada iš esmės tai yra įmonių reikalas, įmonės nebegalės vykdyti tos veiklos, viskas lyg ir susitvarkys. Aš manau, kad taip buvo dėliojama tame aukštesniame ar vidutiniame lygmenyje, tikrai ne premjerės ar ministrų arba užsienio reikalų ministro, o gal tik susisiekimo ministro lygiu. Manyčiau, kad toks buvo suvokimas“, – svarstė konservatorių politikas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis vardijo, kad JAV sankcijos vis tik yra pirminės, o ne antrinės, todėl jas labai sunku įgyvendinti taip, kad tuo nepasinaudotų kiti subjektai ar kitos šalys. Pavyzdžiui, susilpnėjus baltarusių „Belaruskalij“, gali sustiprėti rusų „Uralkalij“, be to, krovinius „Belaruskalij“, bet ne tokia pačia apimtimi, galėtų gabenti per Latviją.

„Čia gi ne Europos Sąjungos sankcijos. Kai yra Europos Sąjungos sankcijos, tai tada visi turim taikyti, o kai yra kelių greičių sankcijos, kai vieni prisideda, kiti neprisideda, tai yra toks momentas, kad vieni gali laimėti, kiti nelaimėti. Vieni pagrįstai sako, kad iš šitų sankcijų gali laimėti „Uralkalij“, kuris visą laiką nori silpninti „Belaruskalij“ pozicijas. Šiuo atveju kalbu apie tam tikrus Rusijos interesus. Gali laimėti Rusijos uostai, gali laimėti mūsų kaimynai latviai, kurie gali netaikyti tų amerikietiškų sankcijų, kurias mes norėtume taikyti. Žmonės mato, kad norvegų kompanija, kurios apie 10 proc. akcijų turi amerikiečiai, kaip planavo trąšas vežti, taip jas veža, mes matėme, kad yra įvairių vidinių veikėjų, juos valdo keistos kompanijos, kuriose akcijų turi tas pats „Belaruskalij“, – tęsė konservatorius L. Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

„Matote, sankcijos yra sudėtingas dalykas“, – nusprendė politikas.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovas E. Gentvilas teigė, kad šiuo metu Lietuvai reikia išspręsti keletą dalykų: išspręsti baltarusiškų trąšų tranzito klausimą ir pasidaryti aiškias išvadas, kaip reaguoti į sankcijas kiekvienu konkrečiu atveju, kai tai nėra aiškios Europos Sąjungos sankcijos, kurios privalomos visoms bendrijos narėms.

„Kad nebūtume tokioje beorėje erdvėje, nes šiek tiek pasirodė, kad buvome tokioje beorėje erdvėje keturis mėnesius“, – sakė E. Gentvilas.

Savo ruožtu Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigia, jog problemų kilo dėl to, kad noras nubausti A. Lukašenkos režimą neatitiko realybės ant žemės: „Tie lūkesčiai dėl JAV įvedamų sankcijų tikrai neatitiko realybės, o realybė tam tikruose lygmenyse buvo žinoma ir buvo suvokiama. Dabar klausimas, kodėl ta realybė nenuėjo iki pačių aukščiausių pareigūnų? Buvo apie tai pokalbis ir pačioje Vyriausybėje, tai labai geras klausimas pačiai Vyriausybei, į kurį, tikiuosi, ji atsakys“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų