Britų valdžia paskelbė ketinanti rengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Naujausi apklausų rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė piliečių pasisako už tai, kad Britanija išstotų iš ES. Kas tada? Šis klausimas ne vienam čia gyvenančiam lietuviui jau šiandien neduoda ramybės. Ir dvigubos pilietybės klausimas tampa kaip niekad aktualus.
Šiuo metu Britanijos pilietybė lietuviams praktinės naudos duoda nedaug – priklausymas Europos Sąjungai atvykėliams iš Lietuvos suteikė ir suteikia tas pačias teises, kaip ir vietiniams. Tačiau situacija keičiasi ir antiimigracinė britų politika ne vieną priverčia susimąstyti, kaip apsidrausti nuo galimų tokios politikos padarinių. Ir nors britų valdžios bandymai atbaidyti imigrantus neretai baigiasi pagąsdinimu, kad čia blogas oras ir mažos algos, ar perspėjimu, kad gali tekti įsigyti privatų medicinos draudimą, atvykėliams siunčiama vienareikšmiška žinia – jūs čia nepageidaujami.
Bet, pageidaujami ar ne, mes čia esam. Nuo to laiko, kai Lietuvai tapus ES nare į Britaniją plūstelėjo didelė tautiečių banga, praėjo daugiau nei penkeri metai, o tai reiškia, kad daugybė lietuvių jau įgijo teisę gauti britišką pasą. Ir ta teise šiuo metu noriai naudojamasi.
O kaip su Lietuvos pilietybe? Įstatymas reikalauja per du mėnesius nuo kitos šalies pilietybės įgijimo dienos apie tai raštu pranešti Migracijos departamentui, teritorinėms policijos įstaigoms, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Kiek tokių pranešimų gavo Lietuvos valdžia? Ir ką daro, gavusi tokį pranešimą? Atima pilietybę? Bet to neleidžia Lietuvos pilietybės įstatymas. Reikalauja, kad pilietis pats atsisakytų pilietybės, kurią įgijo gimdamas? O kaip priversi, jei tas pilietis atsisakyti jos nenori?
Bet su tokiomis problemomis Lietuvos valdžia nesusiduria. Priežastis paprasta - didžioji dalis Britanijos pilietybę įgijusių lietuvių Lietuvos valdžiai apie tai nepraneša. O kitų būdų sužinoti, kada ir kas įgijo kitos šalies pilietybę kaip ir nėra. “Laikyk liežuvį už dantų” – tokiu patarimu lietuviai mielai pasidalija internetinių forumų diskusijose pilietybės klausimu.
Ir jokio sąžinės graužimo dėl to nejaučia. Juk gyvena Britanijoje, yra gavę šios šalies pilietybę ir laikosi šios šalies įstatymų. O čia įstatymai dvigubos pilietybės nedraudžia. Manau, kad Lietuvos valdžia tą puikiai žino, bet apsimeta, kad nepastebi.
Tiesa, patys britai susigriebė, kad ne tik per daug migrantų prisileido, bet ir pilietybę jiems suteikia pernelyg lengvai - vien pernai pilietybė buvo suteikta 150 tūkst. žmonių. Kad britišką pasą gauti būtų sunkiau į pilietybės egzaminą įvesta daugiau klausimų iš britų istorijos, kultūros ir papročių. Kaip antai - koks admirolo, kuris žuvo jūrų mūšyje 1805 metais ir paminklas kuriam stovi Trafalgaro aikštėje, vardas? Bet dauguma mokyklą lankiusiųjų, kurie per istorijos pamokas varnų negaudė, atsakymą į šį klausimą sužino jau septintoje klasėje. Jeigu visi klausimai tokie, sunku patikėti, kad naujas egzaminas sumažintų pilietybę gaunančiųjų skaičių. O lietuvių siekiančių Britanijos pilietybės “sudėtingesnis” egzaminas tikrai neatbaidys. Tad tokių, faktiškai turinčių dvigubą pilietybę, tik daugės.
Nors apie naujos sudėties Lietuvos seimą esu nekokios nuomonės, bet pažadas iš naujo judinti dvigubos pilietybės klausimą man patinka. Ne tiek svarbu, kokiu būdu tai bus daroma – siūlant įstatymo pakeitimus Seime ar rengiant referendumą, tačiau laikas šį užsitęsusį reikalą išspręsti. Ir išspręsti pozityviai, nes dviguba pilietybė, norim ar ne, yra šių dienų realija.
Pabaigai pacituosiu taiklią vieno internauto pastabą: “Tas įstatymas apie kitos pilietybės negalimumą yra šnipštas. Ne vienas mano pažįstamas turi dvigubas pilietybes ir švilpauja. Gavai antrą pilietybę ir tylėk į skuduriuką. Kas sužinos? Ir kaip, jeigu pats nepasako?”
