Plačiau apie tai, ar Lietuva išmoks Prancūzijos pamokas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.
Ar Lietuva turi pasimokyti iš Prancūzijos?
Kaip Lietuvoje? Ar gali būti, kad po dešimtmečio ar po kurio nors laiko čia susiklostytų panaši situacija? Kaip jums atrodo?
V. Sinica: Aš manau, kad po dešimtmečio tikrai negali būti. Ką aš minėjau prieš tai apie tas kartas? Kai Lietuvoje kalbame apie migraciją, yra labai teisinga pastaba, kad Lietuvoje nėra taip, kaip Vakarų Europoje. Vakarų Europoje yra labai daug nelegalų, kurie nedirba, gyvena iš pašalpų ir tada kelia neramumus, daro nusikaltimus ir taip toliau.
Lietuvoje viso to nėra, nes visa masinė migracija yra daugiausia dirbančių žmonių, todėl jie elgiasi socialiai. Klausimas, kas būtų per kartos ar dviejų pasikeitimo laikotarpį su jų vaikais ar anūkais, jeigu jie čia liktų, atsivežtų šeimas. Jeigu pas mus pasilieka darbo migrantai, tai gali sukurti tokių problemų. Nemanau, kad per 10 metų, bet per ilgesnį laiką gali. Tokia šiek tiek tolima, bet Prancūzijos ar Italijos įvykių pamoka tikrai yra.
Ar Lietuva turėtų pasimokyti iš šių įvykių Prancūzijoje, Italijoje ir jau dabar imtis tam tikrų žingsnių?
A. Lašas: Visada yra iš ko pasimokyti ir galima pasidaryti tam tikras išvadas. Mane labiau neramina tai, kad mes kartais Lietuvoje, sakyčiau, ir pats kolega Vytautas, importuojame tas problemas. Kai pradedama kalbėti apie tai, kad čia jau pleška europinės civilizacijos likučiai, tokios kalbos nėra adekvačios.
Mūsų situacija yra kitokia, o tos problemos tiesiogiai importuojamos į Lietuvą. Jeigu kalbame apie musulmonus kaip apie bendruomenę, kuri turi integracinių problemų, Lietuvoje jie nesudaro nė 1 proc. visų gyventojų. Kažkur turi būti realybė. Jeigu kalbame apie Vokietiją, ten jų yra 7 proc., Prancūzijoje – 7–10 proc., skirtingais skaičiavimais. Tai visai kitokie skaičiai.
Aišku, visada turime pasižiūrėti į tuos dalykus ir pasidaryti tam tikras išvadas. Be abejo, migracija turi būti valdomas procesas. Turime suvokti, kodėl tie žmonės čia atvažiuoja, ką mes jiems suteikiame, ko nesuteikiame ir, kaip pats Vytautas minėjo, kaip integruoti kitas kartas.
Lietuvoje vienas iš gerų dalykų yra tai, kad daug migrantų atvyksta iš šalių, kurios mums kultūriškai ir religiškai artimesnės. Ta pati Ukraina, beje, ir Baltarusija, sakyčiau, yra artimesnės. Tai didelis segmentas žmonių. Tada jau kalbame apie kitus, kurie taip pat atvažiuoja dirbti, bet turime kalbėti apie jų integraciją, kalbos išmokimą ir kitus dalykus.
Ar Lietuva jau pavėlavo?
Kaip jums atrodo, ar mes jau nepavėlavome imtis tam tikrų žingsnių, siekdami geriau pažinti tas kultūrines bendruomenes? Apie tai buvo kalbama jau prieš keletą metų, kai pradėjo atvykti musulmonų ir kitų bendruomenių atstovai. Dabar kai kurie žmonės sako, kad jau esame pavėlavę.
A. Lašas: Aš nežinau, kurioje vietoje mes čia esame pavėlavę. Bet vėlgi pirmiausia reikia atskirti ir pasižiūrėti, apie kokius migrantus kalbame. Kaip jau minėjo Vytautas, mes neturime daug pabėgėlių. Apskritai Lietuvoje per, man atrodo, 10 metų buvo priimta 780 pabėgėlių. Tokia yra oficiali statistika.
Dauguma tų, kuriuos matome gatvėse, yra arba atvažiavę čia dirbti, tai yra darbo imigrantai, arba studentai. Čia jau turime pradėti skirstyti ir žiūrėti į niuansus. Negalime tiesiog pasakyti, kad tie žmonės čia yra ir dėl to kyla problema. Dalis jų, pavyzdžiui, studentai, tiesiog išvyks, jų nebebus. Reikia konkrečiai žiūrėti, kas yra kas.
Žinome, kad didžiausią dalį iš tų, grubiai tariant, 200 tūkst. sudaro ukrainiečiai, tada baltarusiai, o paskui jau kitos grupės. Galiausiai prieiname prie kelių tūkstančių indų ir atvykėlių iš kitų tolimesnių kraštų. Tiesa, dar yra Uzbekistanas ir kitos šalys.
Bet didelė dalis tų žmonių, pavyzdžiui, dirba vairuotojais. Jie dažnai net negyvena Lietuvoje, dirba kažkur Europoje. Visus tuos niuansus reikia įvertinti ir apie tai kalbėti atvirai bei aiškiai, nes kitaip tuose šešėliuose ir auga baimės.
Ar lietuviai per daug bijo atvykėlių?
Gal norėtumėte pakomentuoti kolegos pasisakymus, kad Lietuvoje pernelyg bijome atvykėlių? Ar mes iš tiesų žinome, kiek žmonių atvyksta į Lietuvą ir kiek išvyksta? Anksčiau kalbėjome apie deportacijas, kai ne visada pavyksta surasti visus asmenis, kuriuos reikėtų deportuoti. Kaip vertinate šią situaciją?
V. Sinica: Daug čia dabar klausimų. Pirmiausia – ar kur nors nepavėluota? Visiškai sutinku, kad niekur nepavėluota. Lietuva dar turi visas galimybes susitvarkyti migracijos klausimą taip, kaip tik nori. Priešingai negu Vakarų Europos šalys, kur žmonės tapo piliečiais. Tada jau tikrai niekas, kas šaukia, kad visus išsiųs, kaip AfD ar panašiai, neturi atsakymo, kaip tai padarytų, kai tie žmonės jau tapo piliečiais.
Lietuvoje šiandien tikrai niekas nepavėluota. Skaičiai, be abejo, yra sekami, viskas aišku ir labai išsamiai dokumentuota. Su mokesčiais situacijoje tikrai daug painiavos. Čia reikėtų labai leistis į detales. Ypač daug painiavos yra su visais „Bolt“, „Wolt“, platforminiu darbu, nes ten žmonės mokesčių deklaracijas užpildo vėliau.
Ir labai dažnai, kiek pasakoja tų pačių pavežėjų profsąjungos, užsieniečiai to nedaro. Jiems tinka perspektyva, kad gal po to baus, bandys išieškoti. Na, gerai, po metų tai įvyks, o aš jau būsiu išvažiavęs. Ten yra daug šešėlio.
Tie, kurie dirba pagal darbo santykius, yra mažiau šešėlyje, bet juos labiau išnaudoja darbdaviai, aš taip sakyčiau. Bet tai pirmiausia nėra ekonominė problema. Tai yra saugumo ir demografinė problema – kiek pasikeis Lietuva, jeigu tos tendencijos tęsis. Šiandien sakyčiau, kad viskas dar gali būti suvaldyta ir niekur nėra pavėluota.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
