Karo atveju gelbės tik išrinktuosius? Įskridus dronui, suslėpė valstybės vadovus, bet gyventojų neperspėjo

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šakalienė: į Lietuvą įskrido dronas „Gerbera“

Nausėdos reakcija į kilusį skandalą dėl Palucko: pasiuntė jam palinkėjimą

Parodė sieną kirtusią skraidyklę: sureagavo ir NATO naikintuvai

Lietuvos oro erdvę kirtus skraidyklei, iš pradžių viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad tai gali būti smogiamasis „Shahed“ dronas, kurį rusai naudoja kare prieš Ukrainą. Greitai paaiškėjo, kad tai klaidinga informacija ir skraidyklė nėra iraniečių gamybos „Shahed“.

Dėl galimo pavojaus į priedangas nedelsiant buvo nuvesti premjeras ir parlamento vadovas. 

Nepaslėptas tik prezidentas Gitanas Nausėda, nes jis šiuo metu lankosi Airijoje.

Paluckas ir Skvernelis nuvesti į priedangas

S. Skvernelis žurnalistams patvirtino, kad dėl oro erdvės pažeidimo buvo nuvestas į priedangą.

„Vadovybės apsaugos tarnyba nurodė, kad reikia eiti į priedangą, mes ir nuėjome“, – sakė S. Skvernelis.

Anot Seimo pirmininko, į slėptuvę jis turėjo eiti dėl „incidento, susijusio su skraidančiu objektu“.

Jis teigė negalįs atskleisti daugiau informacijos.

„Svarbu, kad dabar nebeskraido“, – ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.

G. Paluckas, tuo metu buvęs susitikime su žurnalistais Vyriausybėje, taip pat buvo išvestas į priedangą, pranešė susitikime dalyvavęs BNS korespodentas.

Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, į priedangą išvestas tik premjeras. Vadinasi, su juo susitikusiems žurnalistams apsauga nesuteikta.

Apsaugos tarnyba nekomentuoja, kodėl suslėpė valstybės vadovus

Naujienų portalas tv3.lt paklausė Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT), kuo remiantis būna priimamas sprendimas valstybės vadovą(-us) vesti į priedangą. 

Taip pat, kodėl būtent vakar nuspręsta vesti į priedangą valstybės vadovus, kai skraidyklės, kontrabandiniai balionai ir kiti objektai ne pirmą kartą kerta Lietuvos oro erdvę.

„Vadovybės apsaugos tarnyba viešoje erdvėje nekomentuoja savo taktinių veiksmų užtikrinant saugomų asmenų saugumą. Tarnybos pareigūnai reagavo į gautą informaciją ir palydėjo saugomus asmenis į saugias patalpas pagal numatytas procedūras“, – atsakė VAT.

Vadovybės apsaugos tarnyba nurodė užtikrinanti saugumą asmenų, numatytų pagal Vadovybes apsaugos įstatymą: prezidentą, Seimo pirmininką, ministrą pirmininką ir asmenis, laikinai einančius prezidento, Seimo pirmininko pareigas, pavaduojančius ministrą pirmininką.

VAT taip pat saugo Lietuvos Respublikos oficialius svečius ir kitus asmenis, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga.

Kontrimas: „Tai yra skandalas“

Viešoji komunikacija dėl į Lietuvą įskridusio drono buvo prasta, sako Vilniaus universiteto (VU) Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.

„Nėra logikos vesti du valstybės vadovus į priedangas, kai visuomenei lygiagrečiai nėra pranešama apie pavojų. Aš nesuprantu, apie kokį tada saugumą mes kalbame – selektyvų saugumą ar tiktai išrinktųjų asmenų saugumą? 

Tada kodėl mes verčiame žmones mokėti didesnius mokesčius, prisidengdami, kad tai yra skiriama gynybai skiriama, kai įskridus kartoniniam dronui, nesuveikia jokios apsaugos sistemos?“ – kelia klausimą ekspertas.

L. Kontrimo manymu, ši situacija yra skandalinga.

„Tai yra skandalas, suprantate?“ – komentuoja jis.

„Žiūrėkite, jeigu kokiame nors klube apsauga nedirba, įvyksta chaosas, bet klube apsauga įprastai suveikia akimirksniu. Čia mes kalbame apie valstybės saugumą ir apie žmonių saugumą“, – sako ekspertas.

Incidentas ketvirtadienį parodė nesuderinamus dalykus – valstybės vadovai „dėl viso pikto“ nuvedami į priedangas, o vėliau ministrė D. Šakalienė aiškina, kad gyventojų perspėjimo sistema neaktyvuota dėl trumpos drono skrydžio trukmės ir dėl to, kad dronas Lietuvoje nuskrido netoli.

„Jeigu jau buvo įjungtas valstybės vadovo apsaugos protokolas, tuo pat metu privalo būti informuota ir visuomenė. To nėra. Aš tada nelabai suprantu, apie ką mes šitoje valstybėj kalbame?

Kai kalbame apie dieną X, visų prašoma nepanikuoti, o kovoti ir taip toliau. Bet dabar, kai yra galimybė testuoti ir išbandyti, kaip veikia sistema, mes matome kažkokį selektyvų saugojimą. Na, negerai“, – įsitikinęs L. Kontrimas.

Jis akcentuoja, kad šiuo atveju institucijoms reikia atsiprašyti ir paaiškinti, kas bus daroma kitaip: „Mes gyvename padidinto nesaugumo sąlygomis. Todėl vaidinti nekalbančius pareigūnus ir tuo pačiu tikėtis, kad visuomenė petys petin stos į kovą, yra veidmainiška.

Šitaip nebegalima elgtis. Mažų mažiausiai reikia, kad būtų atsiprašyta ir paaiškinta, ko bus imamasi, kad šitokių a nesąmonių nebeliktų.“

Žalimas: požiūris pademonstruotas

Klausimą, kodėl valstybės vadovai buvo paslėpti, o gyventojai neįspėti, kelia ir europarlamentaras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

„Jei dėl tariamo šahedo, kuris pasirodė esąs savadarbe skraidykle, nukritusia už kilometro nuo Lietuvos sienos, iškart į priedangas nuvesti aukščiausi valstybės pareigūnai, tai kaip su požiūriu į kitus, paprastus, piliečius ir jų saugumą? Jiems nereikėjo skelbti oro pavojaus? Jie turbūt šiaip sueitų už atsitiktines aukas, jei puolimas būtų realus?“ – klausia jis.

Europarlamentaro teigimu, toks atsargumas atrodo perdėtas ir abejotinas.

„Kažin, ar ta situacija buvo tokia, kad reikėjo nedelsiant skubėti su priedangomis aukščiausiems valstybės pareigūnams. Šahedas juk ne balistinė raketa, lėčiau skrenda, lengviau vizualiai pastebimas ir gerai girdimas“, – rašo D. Žalimas.

„Bet požiūris pademonstruotas, ir už tai galima nuoširdžiai padėkoti“, – priduria jis.

D. Žalimas prisimena, kad jam pačiam lankantis karo siaubiamoje Ukrainoje, ne kartą gaudė oro pavojaus sirenos.

„Ukrainiečių kolegos mandagiai pasiteiraudavo, ar nenorėčiau į priedangą. Atsakydavau, kad darysiu taip pat, kaip jie patys. Paprastai susitikimai tęsdavosi, išskyrus vienintelį kartą, kai į iškilmingą Rados posėdį buvo atvykę daug užsienio svečių“, – pasakoja politikas.

Šakalienė įvardijo, kodėl apie įskridusį droną nebuvo įspėti gyventojai

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ketvirtadienį įspėjo, kad, artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, galima tikėtis tiek netyčinių incidentų, tiek provokacijų pasienyje.

Kaip socialiniame tinke rašė D. Šakalienė, ketvirtadienį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs objektas yra Rusijos naudojamas bepilotis orlaivis „Gerbera“.

Pasak ministrės, atsižvelgiant į itin trumpą skrydžio trukmę bei įveiktą nedidelį atstumą Lietuvos teritorijoje, gyventojų perspėjimo sistemos aktyvavimas nevykdytas.

„Labai svarbu aiškiai atskirti atsitiktinius pavienius oro erdvės pažeidimus nuo sąmoningai suplanuotų veiksmų, tokių kaip dronų atakos.

Pirmuoju atveju reaguojame taikos sąlygomis, siekdami minimizuoti bet kokią galimą žalą. Antruoju, traktuotume tai kaip agresijos aktą, į kurį reaguotume pagal nacionalinius ir kolektyvinius gynybos planus.

Turime suvokti realybę, kurioje gyvename. rusija nuolat vykdo dronų atakas Ukrainoje, jų skaičius didėja, dėl įvairių veiksnių – taip pat ukrainiečių gynybos – jie neretai nukrypsta nuo kurso. Kol karas tęsiasi, tokių incidentų tikimybė išlieka“, – kalbėjo ministrė.

Dronas nukrito pats

Į Lietuvą iš Baltarusijos ketvirtadienį įskridęs ir oro erdvę pažeidęs objektas nukrito savaime, dėl jo paskirties atliekamas tyrimas, svarstoma, kad tai galėtų būti ir Baltarusijoje vykstančiose šaudymo pratybose naudojamas oro taikinys, sako kariuomenė.

„Tai yra putplasčio ir medienos gabalas su šiek tiek laidų ir dar kai kurių dalykų, kurių pats tiesiog nemačiau, bet ne, tai nėra (dronas – BNS) „Shahed“, tai yra jokio pavojaus nekeliantis objektas. Tiktai, aišku, nėra kol kas žinomas jo panaudojimo tikslas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.

Anot jo, objektas nuo perspėjimo signalo paskridęs maždaug per tris minutes nukrito savaime.

G. Ciunio teigimu, objektas jokio krovinio negabeno, vykdomas tyrimas, išsiaiškinti jo paskirtį ir tikslą, tiriamos įvairios versijos.

„Šiuo metu neatmetame jokios versijos, kokia tai galėtų būti. Žinote, versijų čia gali būti įvairiausių – gali būti ir kontrabanda, (...) gali būti žvalgyba ir kokie nors žvalgybiniai įrenginiai prikabinti prie tokių orlaivių. (...) gali būti šalies procedūrų testavimas – kaip reaguoja valstybė į jos teritoriją įskridusius orlaivius“, – kalbėjo G. Ciunis.

„Galbūt vienas šiuo momentu artimiausių scenarijų, kad tai buvo šaudymo pratybų metu nesukontroliuotas oro taikinys, įskridęs į (Lietuvos – BNS) oro erdvę. Tai čia gali būti įvairios versijos, nė vienos iš jų šiuo metu neatmetame, bet jos visos yra pakankamai tokios paprastos“, – sakė jis.

Kariuomenės atstovo teigimu, tyrimas dėl šio incidento neturėtų užtrukti.

Kenos pasienio užkardos vadas Marius Barkauskas žurnalistams nurodė, jog nukritęs objektas skrido maždaug 100 metrų aukštyje, jo greitis siekė apie 50–60 kilometrų per valandą.

„Jis skrido leisdamasis į apačią, tai krito ir vertėsi. Radom jau jį apsivertusį“, – teigė pasienietis.

Pasak jo, panašias skraidykles naudoja kontrabandininkai.