Šiauliai planuoja šiais metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Nors nepakanka lopų skylėms varganose kultūros kelnėse dangstyti...
Ketvirčio milijono litų vertės projektas
Dar praėjusių metų pabaigoje Kultūros ministerijai tarp kitų savivaldybių ir Šiaulių miesto pateikė paraišką konkursui „Lietuvos kultūros sostinė“. Nors paraiškos buvo priimamos trejų metų laikotarpiui, šiauliečiai nusprendė pretenduoti į šį titulą jau šiais 2011 metais.
Šiaulių miesto savivaldybės projekto, pavadinto „Nematyti, netikėti, neatrasti Šiauliai“, paraiška – jau Kultūros ministerijoje laukia sprendimo, o šiauliečiai, tarp jų – kultūros ir meno žmonės, apie tai tik kažką nugirdę, spėlioja, kas projekte surašyta ir kokios galimybės, kad Šiauliai pelnys Lietuvos kultūros sostinės titulą.
Projekto koordinatorė, Miesto kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė aiškina, kad į šią paraišką negalėjo būti įrašytas nė vienas projektas, kuris prašo atskiro finansavimo iš Kultūros ministerijos, todėl parengtame projekte – „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos parke, Žaliūkių malūne vyksiantys renginiai, Dailės galerijos būsianti sukurta virtuali Šiaulių panorama „Facebook“, „YouTube“, kitų miesto kultūros įstaigų renginiai amfiteatre, šventė „Aš mažasis šiaulietis“, pučiamųjų orkestro 45–mečiui, Kultūros nakties, kūrybinių dirbtuvių, skirtų Gerardui Bagdonavičiui, Dramos teatro ciklo „Kelio pradžia – Šiauliai“, bigbendo, miesto gimtadienio šventės renginiai. Visa tai vyksią šių metų gegužės–lapkričio mėnesiais tikslu sukurti Šiaulių – nematyto, netikėto, neatrasto – miesto įvaizdį pasiūlant miestiečiams ir miesto svečiams renginių, reginių, veiklų netikėtose ir naujai atrastose miesto erdvėse.
Numatomos projekto išlaidos – beveik 260 tūkstančių litų, iš kurių 152,49 tūkstančio tikimasi gauti iš pagal konkursui pateikiamą paraišką iš Kultūros ministerijos, kuri vis dėlto yra pareiškusi, kad maksimali finansavimo suma būsianti tik 100 tūkstančių litų.
Laimėjimas konkurse – galimybė išgyventi kultūrai
Tačiau pasirodo, kad Kultūros ministerijos kofinansavimui, deja, miesto biudžete nenumatyta 2011 metams reikalinga suma, be kurios vargu ar galima tikėtis ir tų 100 tūkstančių.
„Taip, miesto gimtadieniui mes turime įrodyti kofinansavimą, bet mes iš viso neturime pinigų šiai šventei, – prisipažįsta Patricija Poderytė. – Kultūrai šiems metams iš miesto biudžeto apskritai gauname 236 tūkstančius litų: iš jų 130 tūkstančių jau skirta tarptautiniam folkloro konkursui festivaliui „Saulės žiedas“, beveik 40 tūkstančių turėtų atitekti kultūros ir meno premijos, stipendijoms, 33 tūkstančiai – „Šiaulių metraščiui“ pirkti ir t. t.. Tad visoms kitoms kultūros plėtros programoms lieka kiek mažiau nei 30 tūkstančių litų.“.
Iš 30 tūkstančių likusių litų būtų galima surengti tik valstybines šventes, neįmanoma organizuoti nei Šiaulių dienų, nei kitų renginių, nors šiemet Šiauliai švenčia 775–metį, savivaldos privilegijų suteikimo miestui 220–ąsias metines, Dramos teatro 80–metį, rengia jubiliejinę 50–ąją Šiaulių dailininkų parodą, 45–ąją tautodailininkų parodą ir kita. Be to, ir miesto kultūros įstaigos negaudamos lėšų iš savivaldybės net negalės kreiptis į Kultūros ministeriją dėl kofinansavimo.
Tad bus visiškai sustabdytas miesto kultūros gyvenimas.
Todėl Kultūros skyriaus vedėja sako mananti, kad jei „Lietuvos kultūros sostinė“ konkursas būtų laimėtas, politikai galbūt priimtų kitokį sprendimą dėl biudžeto lėšų skyrimo arba tektų ieškoti rėmėjų.
„Būtų gerai tapti kultūros sostine, bet Šiauliams padaryti kažką nepaprasta už 100 tūkstančių litų yra labai sunku, – pripažįsta projekto koordinatorė Patricija Poderytė. – Tai Ramygalai buvo dideli pinigai, nes viename taške vyko ir ožkų paradas, ir pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai...“
O kaip vertina Šiaulių galimybes 2011 metais tapti Lietuvos kultūros sostine miesto kultūros darbuotojai?
Dailės galerijos direktorė Romualda Atkočiūnienė: „Konkursas labai greitai buvo paskelbtas, bet mes, kultūros darbuotojai, jau anksčiau apie dalyvavimą jame esame galvoję, nes miestas 2011 metais švenčia daug jubiliejų. Ir manome, kad tai būtų galimybė laimėti šį projektą, todėl visos kultūros įstaigos ir pateikėme savo pasiūlymus šiam projektui.
Nors Kultūros ministerijos skiriami pinigai projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ laimėtojui yra labai nedideli, tačiau tikimės pagal pateiktas sąmatas savo renginiams lėšų gautume, nes tai vienintelė galimybė rengti suplanuotus renginius – savivaldybė projektams pinigų neskiria ir mūsų veikla yra suparalyžiuojama“.
Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus: „Apie projektą menkai girdėjau – buvau į vieną posėdį nuėjęs ir ten pasakiau, kad viskas pernelyg skubotai ir neprofesionaliai daroma. Kodėl neprofesionaliai? Nes kažką darant reikia turėti idėją, koncepciją, o ne likus aštuonioms dienoms iki pateikimo suskubti. Tai man nelabai rimta atrodo.
Mes, aišku, pasakėme, ką ruošiamės daryti teatro įkūrimo 80–mečiui ir kuo mes galime prisidėti, nes turėjome jau seniai parengtus savo projektus. „Kelio pradžia – Šiauliuose“ vadinsis savaitė renginių, kuriuose dalyvaus visi aktoriai, vienaip ar kitaip susiję su Šiauliais. Taigi ar Kultūros sostinės projektas laimės ar ne, mes vis tiek šiuos renginius organizuosime“.
Muzikos pedagogas Sigitas Vaičiulionis: „Apie šį projektą nieko negirdėjau. Girdėjau tik, kad kultūrai biudžete skirta labai nedaug lėšų. Ir nesuprasi, kodėl taip yra.
O Kultūros ministerija, iš patirties žinau, tik iš dalies finansuoja įvairius projektus – maksimum pusę reikalingos sumos prideda. Tad jei savivaldybė tam visai neskyrė lėšų, tai ir ministerija neskirs nieko – nepridės...“
„Laiptų“ galerijos direktorė Janina Ališauskienė: „Projektui pateikėme įvairių renginių pasiūlymų. Be to, dar siūliau atkreipti projekto organizatorių ir koordinatorių dėmesį į tai, kad kultūros sostinės renginiai turi apimti visus gyventojų sluoksnius, kad tie renginiai turi vykti kuo įvairesnėse erdvėse ir ilgą laiką
Nors apskritai manau, kad mes nesame verti būti Lietuvos kultūros sostine, tačiau kaip kultūros darbuotoja turėjau dalyvauti šį projektą rengiant. Be to, manau, kad šis projektas turėjo būti plačiai diskutuojamas, kad jo rengimo metu reikėjo kviestis žiniasklaidos atstovus, kad ir miesto bendruomenė galėtų pareikšti savo nuomonę ir pasiūlymus“.
Architektas Algimantas Černiauskas: „Manau, gerai, kad atsirado galimybė pateikti šią paraišką, nes tai ir proga patiems pagvildenti šias problemas, ir sąlyga mums mobilizuotis. O šios mobilizacijos, kaip ir šitokio visą miestą apimančio renginio seniai reikėjo – kaip gerąja prasme streso. Manau, kad ne pro šalį tokie dalykai. O 2011-aisiais Šiauliams tapti Lietuvos kultūros sostine yra ypač parankūs – juk minėsime miesto įkūrimo jubiliejų. Todėl reikia tokio visaapimančio dalyko, kuris mus sujungtų.
Kas dar man visai patiko – kad tam visai pinigų neskiriama, užtat reikės pasukti galvas. O tai yra labai šaunus dalykas“.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
