Tam, kad būtų priimta daugiau karių į profesinę karo tarnybą, ketinama laikinai beveik pusiau kirpti pradedančiųjų atlyginimą. Paskaičiuota, kad pirmaisiais tarnybos metais eiliniams ir jūreiviams mokamą atlyginimą sumažinus nuo 1500 iki 850 litų būtų sutaupyta maždaug 2,8 mln. litų ir tada būtų galima sudaryti sutartis su maždaug dviem šimtais karių daugiau.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, jei būtų priimtas sprendimas dėl laikino atlyginimo mažinimo, atsirastų galimybės sudaryti sutartis su daugiau nei pusketvirto šimto eilinių ar jūreivių. Nesumažinus tarnybinių atlyginimų profesinės karo tarnybos sutartis būtų galima sudaryti tik su 170 karių.
Sprendimo dėl atlyginimų mažinimo iki 2011 metų projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė, dėl to dar turės apsispręsti Seimas. Jei parlamentarai pritars pasiūlymui, atlyginimai bus mažinami tik būsimiesiems pirmamečiams ir tik iki 2011 metų.
Bus mažinami ir kitų profesinės karo tarnybos karių, turinčių viršilos ir aukštesnį laipsnį, išskyrus leitenanto, tarnybiniai atlyginimai. Taip pat bus mažinamos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos karių, einančių pareigas nuo specialisto iki direktoriaus, tarnybinio atlyginimo dalys, priklausomos nuo pareigų.
Profesinės karo tarnybos karių atlyginimai bus mažinami vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir mažinant valstybės tarnautojų pareigybines algas ir atsižvelgiant į karių laipsnius, pareigas bei ištarnautų metų skaičių: didesnių atlyginimų koeficientai bus mažinami didesne, o mažesnių - atitinkamai mažesne procentų dalimi, t. y. nuo 0,5 iki 6,5 procento.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė aiškina, kad sprendimai dėl atlyginimų mažinimo siūlomi ne iš gero gyvenimo - dėl sunkmečiu sumažėjusio gynybos biudžeto tenka veržtis diržus.
Pasak ministrės, Konstituciniam Teismui išaiškinus situaciją dėl privalomosios pradinės karo tarnybos sustabdymo, svarstoma galimybė krašto apsaugą stiprinti rengiant būtinuosius karinius mokymus.
"Šiuo metu svarstomoje karinio parengimo koncepcijoje numatoma organizuoti 12 savaičių būtinuosius karinius mokymus. Jų metu norintieji ir atitinkantys nustatytus reikalavimus galėtų dalyvauti atrankoje į profesinę karo tarnybą. Baigusieji šiuos mokymus ir nesudarę profesinės karo tarnybos sutarčių būtų įrašomi į individualųjį rezervą", - aiškino R. Juknevičienė.
Anot ministrės, mažinant tarnybinius atlyginimus pirmuosius metus tarnaujantiems eiliniams ar jūreiviams taip pat nenukentėtų socialinio teisingumo principas, nes pirmųjų metų profesinės karo tarnybos kariai savo kompetencija ir atliekamų užduočių sudėtingumu neprilygsta tiems kariams, kurie buvo ruošiami ir vykdė užduotis ilgesnį laiką.
"Atsiradus finansinėms galimybėms, pirmaisiais tarnybos metais kariams mokamų atlyginimų koeficientai būtų gražinti į ankstesnį lygį, taip pat būtų stiprinamos finansinės motyvacijos priemonės ir socialinės garantijos kariams, besiruošiantiems kovinėms užduotims", - sakė R. Juknevičienė.
ELTA primena, jog siūlomame biudžete gynybai skiriamų lėšų dalis siekia vos 1,02 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Gynybai iš valstybės biudžeto numatoma skirti 989 mln. litų, arba 178 mln. litų mažiau nei šiemet.
