Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Rasa Budbergytė sako neturinti žinių, kad išsiskiriant nuomonėms dėl gynybos finansavimo valdantieji eitų į konfliktą su kariuomene.
„Man neteko girdėti apie jokius ėjimus į konfliktą su kariuomene. Tai galėtų patikslinti krašto apsaugos ministrė“, – Seime kalbėjo ji.
Visgi R. Budbergytė atskleidė, kad socialdemokratai turi nepasitenkinimo tam tikrais Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veiksmais.
„Mes turime tam tikro nepasitenkinimo, kad Krašto apsaugos ministerijoje vyksta tam tikri susitikimai su influenceriais (įtakos formuotojais – red. past.), kurie paskui leidžia tam tikras žinutes.“, – teigė R. Budbergytė.
„Labai glumina, kad yra influenceriai, kuri turi kažkokių žinių, kurių neturime mes. Mes šiandieną tokių žinių neturime ir todėl galvojame, kad influenceriai (nežinau, kaip jie atsirado KAM, kas juos pakvietė, atsakymų dar nėra) turėtų labai atsargiai daryti tokius pareiškimus“, – kalbėjo ji, reaguodama į viešojoje erdvėje paskleistą informaciją apie planus neva skirti mažiau lėšų gynybai nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Kas dalyvavo šiame susitikime, naujienų portalas tv3.lt paklausė KAM. Ministerija nurodė dėl asmens duomenų apsaugos neviešinsianti pavardžių, kas buvo kviesti į neoficialių susitikimą.
Skvernelis: Sinkevičius parodė Šakalienei geltoną kortelę
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – jo teigimu, planuojant kitų metų biudžetą krašto apsaugos ministrė neoficialiai kalbėjosi su visuomenininkais ir žurnalistais, esą lėšos gynybai bus mažesnės nei planuojama. Tokį D. Šakalienės elgesį M. Sinkevičius pavadino „keistu žanru“.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad kritikuodamas D. Šakalienę M. Sinkevičius jai parodė geltoną kortelę.
„Matyt, galima vertinti tokį M. Sinkevičiaus pasakymą sporto terminais, futbolo terminais kaip geltonos kortelės parodymą poniai Šakalienei, o kita kortelė raudonos spalvos būna, tada tenka palikti aikštę“, – sakė S. Skvernelis.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar D. Šakalienė turi socialdemokratų pasitikėjimą ir ar premjerei gali tekti ieškoti ne tik kultūros, bet ir naujo krašto apsaugos ministro.
„Jeigu premjerė arba M. Sinkevičius ištrauks raudoną kortelę, reikės ieškoti ministro. Matyt, žinot, irgi sporto terminais kalbant, prieš geltoną kortelę kartais teisėjai įspėja žodžiu, kad dar kartą ir jau daugiau taip nebus. Tai tokį įspėjimą gavo ir Kęstutis Budrys“, – komentavo S. Skvernelis.
S. Skvernelis svarsto, kad D. Šakalienė galbūt nėra girdima partijoje, todėl per nuomonės formuotojus bando padaryti įtaką valdžiai.
„Ministrė galbūt nedrįsta arba nėra girdima savo partijoje ir tokiu būdu bando per visuomenininkus, žinomus žmones, žiniasklaidą padaryti įtaką čia, šitiems rūmams, kad balsuojant dėl biudžeto visgi tie įsipareigojimai, kurie buvo labai garsiai visam pasauliui ištransliuoti, turėtų būti priimti“, – sakė S. Skvernelis.
„Ar tai priimtinas žanras, ar ne Vyriausybėje, tai sprendžia kiekvienas ministras pirmininkas ir Vyriausybės narys“, – pridūrė jis.
Šakalienė apie 5,38 proc. gynybai: viskas yra skirta krašto apsaugos biudžetui
Premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad kitais metais Lietuva gynybai skirs 5,38 BVP, tai yra 4,79 milijardus eurų. Pasirodžius nuogąstavimams, kad ne visa kitų metų biudžete numatyta suma iš tikrųjų bus skiriama gynybos finansavimui, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, kad visas nurodytas biudžetas yra numatytas krašto apsaugai.
D. Šakalienė sako, jog planuojamas kitų metų valstybės biudžetas leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų.
„Iš principo taip“, – sakė D. Šakalienė, paklausta, ar biudžetas leidžia vystyti diviziją pagal planą.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – kalbėjo ministrė.
Paprašyta patikslinti, kokia dalis bus skirta dvigubos paskirties projektams, D. Šakalienė pabrėžė, kad visa 5,38 proc. BVP dalis yra numatyta krašto apsaugai.
„Iš esmės šiuo metu viskas yra skirta krašto apsaugos biudžetui“, – nurodė ji.
Ministrė nurodė, kad papildomai antriniams projektams, išskyrus tuos, kurie visada buvo finansuojami, jos duomenimis, nebus skiriama.
„Kad dalis gynybos biudžeto būtų paimta kitoms reikmėms, o ne tiesiogiai gynybai – ne, šiuo metu tokių duomenų neturime. Tam tikra dalis, kuris yra susijusi su, pavyzdžiui tam tikrai poreikiais, kuriuos mes ir šiaip dengdavome, kurie susiję su ginkluote, VRM‘u, procese žiūrėsime“, – kalbėjo ji.
„Tačiau šiuo metu šis biudžetas yra krašto apsaugos sistemos biudžetas“, – pakartojo D. Šakalienė.
Ruginienė: 2026 m. biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP
I. Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitais metais bus siūloma skirti 5,38 proc. BVP. Ministrė pirmininkė taip įvardijo, kiek didės minimali mėnesinė alga (MMA), kiek pinigų bus skirta kitoms sritims.
„Norėjome atrasti balansą tarp saugumo gynybos prasme ir saugumo šalies viduje, arba socialinio saugumo. Atrodo, tą balansą atradome biudžete“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Ketvirtadienį Vyriausybė planuoja priimti galutinį sprendimą dėl biudžeto, kuris keliaus į Seimą svarstymui.
„2026 m. biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP ir tai yra rekordiškai daug“, – teigė premjerė.
„Absoliuti suma yra 4 mlrd. 790 mln. eurų, o kaip ta suma pasiskirstys, tai čia Finansų ministerija skiria sumą tiesiog gynybai, vėlesnis skirstymas tarp visų poreikių jau yra Vyriausybės sprendimai“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Visos tos lėšos yra nukreiptos į gynybą“, – pridūrė I. Ruginienė, akcentuodama, kad poreikius, kokią ginkluotę ir įrangą reikia pirkti, suformuoja Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Skolintis pinigų gynybai neketina
Anot premjerės, didinti finansavimą gynybai įpareigoja geopolitinė situacija.
„Labai rimtai vertiname tą ir dedame maksimalias pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai“, – kalbėjo ji.
K. Vaitiekūnas teigė, kad Lietuva pinigų gynybai nesiskolins: „Bus visa suma biudžete.“
NATO šalys susitarė skirti bent 3,5 proc. nuo šalies BVP gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai (dvigubos paskirties projektams, įskaitant policijos, pasieniečių ir kitus projektus). Tai, kartu paėmus, atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo reikalaujamus 5 proc. BVP lėšų gynybai.
Vasarą Prezidentūra nurodė, kad didžioji dalis lėšų bus skrita būtent kariuomenės, o ne dvigubos paskirties išlaidoms. Paklausta, kiek to bus laikomasi, premjerė pabrėžė, kad pinigų reikės ir infrastruktūrai, ir kitoms tarnyboms, kurios rūpinasi šalies saugumu.
„Jeigu mes kalbame apie poligoną, tai natūralu, kad iki poligono reikės privažiuoti. Net jeigu kalbame apie diviziją, kalbame ne apie karius, bet kalbame ir apie infrastruktūrą – viskas eina kompleksu. Tai natūralu, kad nusipirkus tanką turbūt reikia pagalvoti, o kur jį reikės laikyti ir kaip su juo reikės judėti karo metu. Visa tai ateina irgi kompleksu“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Nesupraskime gynybos vien tik per ginklų įsigijimą. Yra daugybė kitų dalykų, kurie irgi įsijungia arba aktyvizuojasi karo metu: tai yra lygiai tos pačios mūsų struktūros kaip VSAT, policija ir panašiai. Visi turi būti pasirengę dienai X, kaip ir civiliai“, – teigė ji.
Lietuva įsipareigojo 2026–2030 m. gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP. Tokį sprendimą sausį priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
