„Šios teritorijos yra įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą. Ten vystomi projektai yra svarbūs nacionaliniam saugumui ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui, siekiant pritaikyti ir (ar) sukurti karinę infrastruktūrą sąjungininkų poreikiams užtikrinti“, – BNS šią savaitę nurodė KAM.
Visų žemės sklypų naudojimo paskirtis keičiama iš „miškų ūkio“ į „kitos paskirties žemė“, o žemės naudojimo būdas iš „ūkinių miškų sklypai“ į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“.
Viename iš sklypų planuojama sukurti karinę infrastruktūrą – inžinerinius statinius, reikalingus koviniam rengimui.
Kito ploto paskirtis keičiama, siekiant sukurti arba pritaikyti pastatus amunicijai saugoti.
Dar dvejuose plotuose planuojami statiniai reikalingi sąjungininkų karinių vienetų dislokavimui.
Skelbiama, kad nutarimo projektai suderinti su Aplinkos ministerija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Papildomų konsultacijų su visuomene nenumatyta.
Visų projektų rengimo darbai finansuojami iš KAM skiriamų asignavimų.
BNS skelbė, kad Kairių poligone iki 2030-ųjų planuojama pastatyti karinį miestelį, kuris bus skirtas Lietuvos kariuomenės brigadai „Žemaitija“.
Kairių karinis miestelis užims apie 80 hektarų plotą. Komplekse bus įrengti gyvenamosios paskirties pastatai, administraciniai objektai, sporto ir rekreacijos infrastruktūra, sandėliavimo ir techninės paskirties pastatai bei transporto ir sraigtasparnių aikštelės.
Bendras kuriamos infrastruktūros pastatų plotas sudarys apie 67 tūkst. kv. m., inžinerinių statinių plotas – apie 30 tūkst. kv. m. Ši infrastruktūra taip pat prisidės prie NATO sąjungininkų karių integravimo Lietuvoje.
Planuojama, kad miestelio projektavimas ir statyba prasidės 2027 metais.
KAM pernai birželį paskelbė miestelio infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų pirkimą. Jis bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.
Ministerijos skaičiavimu, valstybės turtiniai įsipareigojimai Kairių karinio miestelio vystymui VPSP būdu galėtų siekti apie 521 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
Tuo metu privatus investuotojas į objektą investuotų iki 345,5 mln. eurų (be PVM), jį suprojektuotų ir pastatytų per trejus metus, paskui dar 12 metų prižiūrėtų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
