Ekspolitikas bausmę atlieka Kauno kalėjime, todėl klausimai dėl lygtinio paleidimo teismingi Kauno regiono teismams.
Teisėjas skundo nenagrinėjo, nes nematė įstatyme nustatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas atsisakė nagrinėti Gapšio skundą dėl lygtinio paleidimo
V. Gapšys prašė perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje nagrinėjamas jo skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų rugsėjo 3 d. nutarties atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Nuteistasis nurodė, kad Kauno apygardos teisme iki 2026 m. pradžios skundus dėl lygtinio paleidimo teisėjai nagrinėjo vienasmeniškai, kaip ir nustatyta Baudžiamojo proceso kodekse.
Pasak V. Gapšio, nuo 2026 m. minėtus skundus pradėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, nors nutartyse nenurodomas to pagrindas. Be kita ko, toks pagrindas neįtvirtintas ir nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojusiose Kauno apygardos teismo Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėse.
Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai nei Kauno apygardos teisme, šios kategorijos bylos šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos vienasmeniškai, tai yra nesudarant trijų teisėjų kolegijų, sprendimą priima vienas teisėjas.
„Minėtos aplinkybės nuteistajam kelia pagrįstų abejonių dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo nagrinėjant jo bylą, o šių abejonių nepašalintų ir vieno ar kelių teisėjų nušalinimas, kadangi kvestionuojama pati teismo bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarka“, – rašoma nutartyje.
Teisėjas E. Rimšelis paskelbė, kad prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui paliekamas nenagrinėtas.
Pasak jo, įstatyme nustatyta galimybė perduoti baudžiamąją bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui.
„Baudžiamoji byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui tik ypatingais atvejais, t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus“, – paskelbė teisėjas.
V. Gapšys rugsėjo 29 d. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui, kuriame reiškiamas nušalinimas Kauno apygardos teismo teisėjui Giedriui Endriukaičiui, kuriam paskirta nagrinėti minėta byla bei prašymas dėl bylos perdavimo teismo pirmininkui, kad būtų išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Kitą dieną po prašymo gavimo teismas raštu informavo nuteistąjį, kad jo skundas paskirtas nagrinėti teisėjų kolegijai susidedančiai iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės bei prašoma nuteistojo patikslinti, ar jis nereiškia nušalinimo ir kitiems teisėjų kolegijos nariams.
Tada nuteistasis pateikė prašymą dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga, be kita ko, ir dokumentais susijusiais su bylos paskyrimo nagrinėti teisėjų kolegijai.
„Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme atidėtas iki kol bus išspręstas pareikšto nušalinimo klausimas“, – paskelbė teisėjas.
Pasak E. Rimšelio, įstatymo nuostatos nesukuria asmens teisės apeiti numatytą nušalinimo tvarką ir kreiptis tiesiogiai į teismų vadovus, reiškiant nušalinimą teisėjui ar bylą nagrinėjančiam teismui bei taip apeiti įstatyme numatytą nušalinimo pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką.
„Esant tokiai situacijai, t. y. šiuo atveju nesant teisinio pagrindo nagrinėti nuteistojo V. Gapšio prašymo, nevertinami ir prašyme dėstomi argumentai dėl bylos paskyrimo ir teisėjų kolegijos sudarymo aplinkybių“, - sako teisėjas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panašiose situacijose, kai iš esmės nereiškiant nušalinimo konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjams arba pareikšto nušalinimo neišsprendus iš esmės, o Lietuvos apeliacinio teismo prašoma bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, jau buvo išaiškinti nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui institutų skirtumai bei jų taikymas ir priimti sprendimai tokius asmenų prašymus palikti nenagrinėtus.
V. Gapšys jau kurį laiką bausmę atlieka atviro tipo namuose Kaune, o savaitgalį grįžta pas šeimą Vilniuje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jam skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
ELTA primena, kad 2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
Už tai buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.
V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. E. Masiuliui kaip ir V. Gapšiui nepavyksta lygtinai išeiti į laisvę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
