• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ruošiantis Kalėdoms daliai žmonių galvos skausmą kelia ne dovanos. Kai kurie nelaukia susitikimo su giminėmis, nes žino, kad neatsigins replikų ar net įžeidimų, o jei turi vaikų, bus apipilti „patarimais“, kaip juos auklėti. Psichologas atsako, kaip reikėtų elgtis, kad vaikų ir tėvų santykiai netaptų išbandymu.

Ruošiantis Kalėdoms daliai žmonių galvos skausmą kelia ne dovanos. Kai kurie nelaukia susitikimo su giminėmis, nes žino, kad neatsigins replikų ar net įžeidimų, o jei turi vaikų, bus apipilti „patarimais“, kaip juos auklėti. Psichologas atsako, kaip reikėtų elgtis, kad vaikų ir tėvų santykiai netaptų išbandymu.

REKLAMA

Internete apstu istorijų įvairiais vaikų auklėjimo klausimais. neretai aplinkiniai teisia tėvus už, jų manymu, per griežtą arba atvirkščiai – pernelyg liberalų – elgesį su vaikais. O kur dar įvairios saviugdos ir vaikų ugdymo knygos ar paskaitos apie auklėjimo metodus. Tad kaip nepasimesti?

„Yra du svarbūs dalykai – tai reiklumas ir jautrumas. Vieni labiau linkę jautrumo poliaus link: įsiklausyti vaiko poreikius, jį išgirsti, išklausyti, atliepti į tuos poreikius, jausmus ir apskritai visą vidinį pasaulį mato kaip vertingą. Kartais, būna, pritrūksta reiklumo arba, galima sakyti, ribų

REKLAMA
REKLAMA

Kiti nukreipia daugiau į reiklumo griežtumo pusę: iš manęs reikalavo, tai ir aš reikalausiu, nes tapau toks žmogus. Tai tie tėvai kartais ir pasimeta tarp tų polių. O iš tikrųjų tiesa yra kažkur per vidurį.

REKLAMA

Žmonės yra skirtingi: jų temperamentai, charakteriai ir visa kita. Vieniems reikia mokytis nubrėžti ribas ir sakyti, kad kažko negalima arba kad mama irgi turi poreikių. Tiems, kurie griežtesni, paaiškinti, kad galime išklausyti vaiką, jį išgirsti, tada galbūt bus lengviau susitarti, nereikės rėkimo, grasinimų ir panašiai“, – komentuoja psichologas, Depresijos įveikimo centro bendraįkūrėjas Antanas Mockus.

REKLAMA
REKLAMA

Psichologas apie jautriai reaguojančius tėvus: nuo visko neapsaugosi

Šiuolaikiniai tėvai, siekdami apsaugoti vaikus nuo neigiamų patirčių, kartais imasi kraštutinių priemonių. Pavyzdžiui, tam, kad vaikas „nesitraumuotų“ nesiveda jo į artimo žmogaus laidotuves ar net į kapines. Psichologo manymu, to nereikėtų daryti, geriau ramiai, bet be išvedžiojimų, paaiškinti tiesą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nuo visko neapsaugosi, anksčiau ar vėliau vaikas vis tiek susidurs su mirtimi vienaip ar kitaip. Galbūt patys tėvai save saugo labiau negu vaiką. Iš tiesų daug kas priklauso nuo vaiko amžiaus. Laidotuvės laidotuvėms nelygu.

Jei mirė vienas iš tėvų, senelis, močiutė ar kitas nors kiek artimas žmogus, <...> vaikui reikia paaiškinti, kas nutiko, jam suprantama kalba. Nereikia imtis filosofijų, egzistencinių klausimų. O jeigu sukyla jausmai ir norisi paverkti, – tiesiog leisti vaikui palydėti žmogų, pagedėti“, – kalba A. Mockus.

REKLAMA

Nervina giminaičiai: bendrauti sukandus dantis ar atsiriboti?

Šventiniu laikotarpiu šeimos lanko ir giminaičius, su kuriais matosi retai. Tiesa, šie susitikimai ne visuomet gali būti malonūs. Ypač jei susitinka skirtingos kartos: tas pats komentaras ar veiksmas vyresniems žmonėms gali atrodyti normalus, o jaunesniems – nepagarbus, arba atvirkščiai.

„Būna visaip. Dažnai vyresnio amžiaus tėvai nesiklauso, o žmonės, būna, skundžiasi, kad jų neišeina perauklėti. Svarsto, galbūt nevažiuoti ir nebūti su jais daug laiko, nes nelabai jų pakeisi“, – sako A. Mockus.

REKLAMA

Anot psichologo, pastebėjus, kad seneliai ar kiti giminaičiai kaip nors netinkamai bendrauja vaiku, reikėtų neignoruoti. 

„Kiti tėvai nubrėžia seneliams ribas – „prašau, taip nekalbėti“ – ir visa kita. Seneliai paburba, bet galbūt tą akimirką taip nebedaro, <...> bet iš tikrųjų jiems sunku kažką pakeisti“, – kalba jis.

„Jeigu nėra kažkas kritinio, nėra smurto, žmonės supranta, kad tada geriau arba nevažiuoti pas tėvus, arba susitaikyti ir pagal galimybes reaguoti. Vis tiek savo tėvams esi vaikas, todėl jie nėra linkę įsiklausyti. Korektiškai tai spręsti yra gana sunku“, – pastebi A. Mockus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mockus: „Kai priimi savo netobulumus, lengviau priimti ir tėvų“

Įtampų gali kilti ne tik dėl mažamečių vaikų auklėjimo. Kai kurie žmonės net ir suaugę netrykšta noru bendrauti su šeima, nes jų pačių santykiai su savo tėvais nėra medumi tepti.

Psichologas pastebi, kad tuomet klientai renkasi vieną iš dviejų kelių: riboti bendravimą su savo tėvais ir nebevažiuoti pas juos arba priimti savo tėvų netobulumą ir vis tiek juos aplankyti, stengiantis nepaliesti jautrių temų.

REKLAMA

Šiuo metu viešojoje erdvėje galima pamatyti nemažai viešų prisipažinimų apie nutrauktus santykius su šeimos nariais. Apie tai prabyla ir žvaigždės. Vis dėlto A. Mockus nepastebi, kad Lietuvoje tai būtų vyraujanti tendencija.

„Kadangi esu psichologais, matau, kaip žmonės gilinasi į save, savo santykius su tėvais. Pasitaiko kritinių atvejų (pavyzdžiui, jeigu tėvai vaikystėje ir vėliau kažkaip smurtaujančiai), tada žmonės tikrai priima sprendimą arba nevažiuoti į šventės, arba nebekviesti tėvų į bendrą šeimos gyvenimą.

REKLAMA

Kiti žmonės supranta, kad tėvai nėra tobuli ir nieko jiems neprivalo. Tai yra jeigu aš noriu bendrauti su tėvais, važiuoju pas juos ir galiu kažkaip išbūti, nes važiuoju dėl to, kad man jie svarbūs.

Kai priimi savo netobulumus, lengviau priimti ir tėvų: nustoji juos dėl visko kaltinti, nes pamatai, kad tėvai iš kito istorinio, kultūrinio, socialinio laikmečio – kaip suprato, taip gyveno. Todėl nelabai jie pasikeis“, – pasakoja psichologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skirtingos kartos – kitokios problemos

A. Mockus pastebi, kad pas psichologą lankosi ir jaunesni, ir vyresni žmonės. Psichologo pagalba jau nebėra tabu, nors vyresnioji karta vis dar linkusi tikėti mitais apie psichinę sveikatą.

„Vyresniems žmonėms rečiau įprasta pagalba, jie ja mažiau tiki, turi daug įvairių įsitikinimų. O jaunesni turi daugiau informacijos, jie į psichologą kreipiasi kaip į bet kurį kitą sveikatos specialistą“, – sako psichologas.

REKLAMA

Skirtingos kartos į psichologo kabinetą atsineša skirtingas problemas. Tai pašnekovas pamatė per 21 karjeros metus.

„Žmonės, kuriems 30 metų ir daugiau, jie gyvena darbas-šeima lėkime ir kartais, ypač moterys, pamiršta savo poreikius. Tenka priminti, kad yra taip pat atsakomybė rūpintis savimi, nes jeigu savimi nesirūpinsi, tai nebus kam rūpintis ir vaikais. <...>

Vyresni žmonės dažniau ateina dėl santykių problemų, pavyzdžiui, jei išgyvenus kartu 20–30 metų, atsiranda kažkokie. Kitiems „tuščio lizdo“ situacija, kai vaikai baigia mokyklas, išvažiuoja, o tu lieki dviese su sutuoktiniu – kaip būti, kaip gyventi? Kai kuriems vadinamoji vidurio amžiaus krizė – kyla klausimų, ką veikti, kuo užsiimti. <...>

REKLAMA

Bendrai antroje gyvenimo pusėje žmonės linkę orientuotis į vidinį gyvenimą, akcentuoti tam tikrus dalykus. Tikrai galima pastebėti, kad jeigu anksčiau buvo svarbu, kaip užsidirbti, kažką pastatyti, susikurti savo gerovę, vėliau žmonės galvoja: jau pakankamai uždirbau, esu dėkingas, norisi kažkam kitam padėti, ką nors palaikyti ar įprasminti“, – pasakoja A. Mockus.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, svarbiau ne amžius, o šiuolaikinis gyvenimas, kuriame visi skuba, išsikelia didelius lūkesčius. nesirūpinant savo psichine sveikata, atsiranda nuolatinis nerimas, perdegimas, gali kilti panikos atakos, išsivystyti depresija.

„Sakoma, be psichinės sveikatos, nėra sveikatos. Dabar toks laikmetis: daug darbų, intensyvumo, greičio. Jis viską diktuoja, todėl reikia sakyti: aš turiu mokytis atrasti savyje atsparumą“, – pažymi A. Mockus.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
važiuojant į susitikimą, reikia turėti kuo daugiau dovanėlių, maisto, gėrimų..- tada būsi geras mielas visiems;
pas mus taip nebuna ,pas rusus gal ir cyganus..:D
Tai sureikšmina dabar visi tuos dalykus. Anksčiau mažai problemu būdavo, kiek pamenu vaikystėj. Jei tėvai būdavo degredai tai nebendraudavai o jei sedi skirtingos kartos ir skirtingi požiūriai ir sugebi šsižeist ir vaidint kad čia toksiška ir pan. Pas tave žmogau problema. Neturiu problemu, važiuoju per šventės ir bendrauju su giminaičiais įvairaus amžiaus, statuso ar intelekto. O jei kas nepatinka priimi tai kaip kitą požiūrį ir nieko nesakai. I nepatogius klausymus galima ir pažvengt kartu ar nukreipt. Sutariu ir su uošviais, kai kiti sako kokie baisūs. Čia manau tų žmonių problema kai neruri pakantumo ir samoningumo. Pykstasi, įsižeidžia, nebendrauja - manau tie žmonės žiauriai nelaimingi, gaila jų kai tokie vieniši.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų