„Tie atsakymai kelia abejonių, nes atsakymai ne visiškai atitinka tuos atsakymus, kurie buvo pateikti anksčiau. Premjerui noriu nuoširdžiai palinkėti būti atviram, atsakinėti tiesą ir tik tiesą, nes čia eina kalba apie pasitikėjimą“, – anksčiau apie G. Palucką kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Pasak politologo Igno Kalpoko, nors G. Nausėda savo retoriką G. Palucko atžvilgiu sugriežtino, prezidentas viliasi, kad liepsnojantis skandalas užges.
„Prezidentas šiaip jau yra suinteresuotas – visai norėtų išlaikyti dabartinę koaliciją su Palucku priešakyje. Bet problema prezidentui yra tame, kad Paluckas gilina tą duobę, kurioje yra, ir stato prezidentą į nepatogią padėtį“, – sakė politologas.
Politologai skirtingai vertina vis naujomis detalėmis pasipildantį G. Palucko verslo ryšių skandalą.
„Problema ir yra tai, kad ne kažkoks vienas izoliuotas atvejis, bet, panašu, kad įvairūs keisti procesai, keisti finansiniai mechanizmai yra premjero normalus veikimo būdas“, – kalbėjo I. Kalpokas.
„Čia yra tiesiog elementarus noras suvesti sąskaitas su Palucku už Vyriausybės priimtus ir Seimo patvirtintus sprendimus. Pasigendu dar vienos – kai Paluckas buvo vaikų darželyje, jis tampė už kasyčių mergaites. Šitą irgi, matyt, mūsų nuostabių žurnalistinių tyrimų atstovai turėtų įtraukti“, – nesutiko politologas Bernaras Ivanovas.
Apie tai „Žinių radijas“ laidoje plačiau kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Ar Seimas dabar posėdžiauja kažkokiu būdu?
R. Žemaitaitis: Komitetai. Pavyzdžiui, mes su Sveikatos komiteto pirmininke Lina Šukyte analizavome virš 40 lapų greitosios pagalbos atliktą auditą, kur yra baisių dalykų nustatyta. Ministerija šiek tiek aptakiai reagavo, tad planuojame daryti neeilinį komiteto posėdį, reikalauti visos medžiagos ir ją vertinti.
Pirmadienį teko Utenoje, Zarasuose, Ignalinoje darbuotis. Šiandieną važiuoju iki Klaipėdos, o po pietų, aišku, skirsiu šiek tiek laiko šeimai, daugiau vyksta komitetinis darbas. Ta pati sveikatos sistemos problema – daugiau čia, manau, kad ją sprendžiame.
Žemės ūkis dabar turi didelį iššūkį, nes gali būti, kad 130 mln. gali tekti grąžinti į Europos Sąjungos biudžetą dėl praėjusios perspektyvos – yra, tikrai yra ką veikti. Aišku, tikrai nėra ko čia apsimesti ir meluoti, kad nepailsime, tikrai ir pailsime, bet yra ir darbo.
Neskelbtame susitikime buvo susitikęs Skvernelis su Palucku, o jūsų ten nebuvo. Ar žinote ką nors apie tai, kas ten buvo svarstoma?
R. Žemaitaitis: Tai yra darbinio pobūdžio susitikimas. Neskelbtinų susitikimų aš lygiai taip pat turiu su premjeru kas antrą penktadienį arba kiekvieną penktadienį. Mes susitinkame irgi, dirbame kaip koalicijos partneriai. Pas mus Lietuvoje visi nori, kad viskas būtų aprašyta, matoma ir priimtina.
Gal formuojasi naujas tandemas dabar?
R. Žemaitaitis: Ne, tiesiog darbiniai reikalai. Yra susieta su NATO tam tikrais dalykais, su Ukrainos dalykais yra susieta. Tai yra dalykų, kurių nelabai galėtume atskleisti, bet daugiau tai darbinis susitikimas.
Vis tiek dar, aišku, netyla Palucko klausimas. Tų detalių visokių dar išlenda ir daugiau, ir daugiau, su nekilnojamuoju turtu. Šiaip jūs, kaip vienas iš koalicijos partnerių, „Nemuno aušros“, turiu omenyje ir visą partiją – kokios yra nuotaikos „Nemuno aušroje“? Ar svarstėte, pavyzdžiui, kaip reikėtų reaguoti į premjero visas šitas istorijas?
R. Žemaitaitis: Taip, mes svarstėme. Praeitą savaitę turėjome valdybos posėdį, kuris truko beveik keturias–penkias valandas. Po to turėjome pasikalbėjimų prie kavos, prie maisto. Kol kas iš to, ką mes matome, iš tos informacijos, kuri yra pateikta, teisiškai, bent jau iš teisinės pusės, mes čia nieko nematome.
Matome tendencingą puolimą tų pačių veikėjų, kurie puolė mane. Matosi, kad viskas tvarkingai sudėliota. Dar vaizdo įrašo takelis tik bėga, o viena informavimo priemonė jau spausdina tekstus. Įdomu, kokiu greičiu reikia spausdinti valandos ar dviejų valandų paruoštą reportažą, kur daugiau ten prasilenkė kai kurie faktai su realybe.
Aš tai suprantu kaip sisteminį puolimą. Juo labiau, kad tie patys politologai, tie patys apžvalgininkai, tie patys žurnalistai. Tikrai esu dėkingas ir džiaugiuosi žurnalistais, kurie išlaiko savo objektyvumą ir nesivelia į šitą chaosą. Tai yra daugiau kova. Aš buvau užvakar, šiandieną – premjeras, rytoj vėl aš būsiu.
Ar jums nekelia įtarimų, kad versle egzistuoja įvairios schemos, tie milijonų uždirbimai visokie ir taip toliau. Ar čia, kalbant apie premjero atvejį, jūs matote kažkokių schemų, kurios, kaip jūs sakote, juridiškai ir neturės jokio atgarsio?
R. Žemaitaitis: Man yra bėda, kad aš viską vertinu per teisinę prizmę. Aš esu nelaimingas politikas, todėl nuolat ant to grėblio ir užlipu. Iš to, ką aš matau iš teisinės pusės, nieko blogo nematau. Ar šiandieną, pavyzdžiui, Arvydas Avulis galės statyti nacionalinį stadioną?
Ko gero, negalės statyti, nes jis buvo išmestas iš karinio poligono statybų, nes turi ryšių su Ukraina, Krymu, kur turi savo pastatų, viešbučių, ar su rusų verslininkais. Tai dabar yra klausimas: ar teisiškai jis yra iš vieno pirkimo išmestas, ar iš kito pirkimo neišmestas?
Vėlgi, aš nematau čia problemos – tai yra klausimas moralės. Ar Avulis gali statyti stadioną, kai jo įmonė registruota Estijoje ir pelno mokestį mokėjo Estijai? Ar tai yra moralu? Gal ir nėra moralu, o teisiškai? Taip, tai yra teisiškai tvarkinga, tokia čia schema.
Aš nesakyčiau, kad schema. Mes gyvename Europos Sąjungoje, ir kiekvienas verslininkas gali pasirinkti, kurioje valstybėje turėti įmonę ir kurioje valstybėje išsimokėti sau dividendus. Tai premjero atvejis vėlgi yra lygiai toks pat.
Turbūt nebūtų labai gerai jeigu norėdamas išvengti mokesčių, verslininkas moka mokesčius kur nors ofšorinėje zonoje arba nemoka visiškai, registruoja įmonę ne Lietuvos valstybėje, jeigu jis yra politikas. Verslininkas – tai viena, bet jeigu jis yra politikas ir staiga paaiškėja, kad jis tokiais būdais išvengia mokesčių ne savo šaliai, tai būtų nemalonu.
R. Žemaitaitis: O kur buvo tada tie pseudotyrėjai, žurnalistiniai tyrimai „už rublius“? Kur jie buvo 2016-aisiais, kur jie buvo 2017-aisiais, kur jie buvo 2020 metais? Kur jie buvo 2023 metais ir kur jie buvo, kai vyko 2024 metų Seimo rinkimai? Aš visa tai esu perėjęs: tą puolimą, tą žeminimą, šeimos persekiojimą, prie namų su automobiliais naktimis pypsenimą ir panašiai, užgauliojimus – Aš visa tai perėjau.
Todėl aš tikiuosi teisėsaugos tyrimo, nes aš turėjau begalę tų teisminių tyrimų, kuriuos man konservatoriai inicijavo – visi subliuško, visi pasibaigė niekuo. Tai aš noriu, kad ir šiuo atveju, jeigu ten ir yra kažkas, teisėsauga pasakys. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir nenorėčiau kažkokių pozicijų sakyti.
Paluckas užstojo švietimo ministrę dėl tų pridėtų balų, o ką jūs galvojate apie tai? Ar čia gerai padaryta, kad tie balai pridėti?
R. Žemaitaitis: Aš galiu pasakyti, kad nesu patenkintas tais balais. Maniškis laikė egzaminus, tai gavo: 98 iš matematikos, 100 iš ekonomikos, 100 iš anglų kalbos, 71 iš lietuvių kalbos, 100 iš informacinių technologijų, tai nežinau.
Kai šnekiesi ir klausi, kaip tie balai, o vaikas ką tik pats išlaikęs egzaminus. Jis sako, kad esmė – nei čia pliusų, nei čia minusų davė. Ir kai su kitais, su jo klasiokais šnekėjausi, sakau: „O kaip jūs dėl tų balų?“ Sako: „Nėra gerai, kai tu ten pats gauni 100, ar 90 be pridėtų balų, o kažkam prideda.“ Jie irgi tarp savęs šneka, yra toks jausmas.
Jam bus didesnė konkurencija stojant, jeigu į aukštąją mokyklą stos.
R. Žemaitaitis: Taip, bet dėl ko aš ir sakau, kad į universitetą turi būti stojamieji. Aš esu už tai, kad universitetas turėtų stojamuosius.
Brandos atestatas, brandos egzaminas nėra tas atspindys, kuriuo turėtų remtis. Jeigu tu stoji į teisę, tai turi būti ir tam tikri dalykai, pavyzdžiui, istorija, lietuvių kalba, užsienio kalbos žinojimas.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
