Jolanta Grubliauskaitė
Vienas šiaulietis, stengdamasis išsukti savo bankrutuojančią bendrovę, nusprendė surasti atpirkimo ožį – tolimą giminaitį. Gal tai nebūtų labai netikėta, jei tas šiaulietis nebūtų kilmingas – bajoras. Jis suklastojo dokumentus, apdūmė akis teisėjams ir prisiteisė iš savo giminaičio daugiau nei pusantro milijono litų, kuriuos neva buvo pastarajam paskolinęs. Tik, matyt, nepagalvojo, kad ir giminaitis ieškos teisybės teisme.
Atsiųstas intriguojantis laiškas
„Šiaulių naujienų“ redakcija gavo elektroninį laišką, kuriame siūloma Lietuvos žmonėms papasakoti įdomią istoriją, kaip Lietuvos bajoras tampa kaltinamuoju. Laiške rašoma, kad Šiaulių apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis – Albertas Koryzna (Žukauskis), kilmingos Koryznų giminės bajoras, priklausantis Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. „Jis yra kaltinamas dokumentų klastojimu ir didelės vertės turto pasisavinimu“, – rašoma atsiųstame laiške.
Ir kaip paaiškėjo, ši informacija ne iš piršto laužta. A. Koryzna iš tiesų ne kartą mynė tiek Šiaulių apylinkės, tiek Šiaulių apygardos teismo slenkstį, o šio mėnesio pradžioje išklausė nuosprendį. Maža to, ir istorija apie mėlyną kraują pasirodo neišgalvota. „Albertas Koryzna (Žukauskis) priklauso Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai“, – „Šiaulių naujienų“ žurnalistams patvirtino Vilniaus krašto bajorų sąjungos vadas Kazys Mackevičius.
Atpirkimo ožys – tolimas giminaitis
Šią istoriją galima pradėti nuo to, kad A. Koryzna maždaug prieš dvidešimtmetį įsteigė bendrovę „Anulus“. Šios bendrovės vardu iš įvairių bankų buvo imamos nemenkos paskolos. Štai 2007 metais iš vieno banko buvo paimta net 2,5 mln. litų paskola, kuri neva turėjo būti skirta rekonstruoti patalpas Vasario 16-osios gatvėje. Tačiau paaiškėjo, kad dalis pinigų nusėdo bendrovės vadovo kišenėje: bendrovė „Anulus“ 2007 –2008 m. per šešis kartus A. Koryznai paskolino 1,16 mln. litų.
Kadangi kreditas nebuvo dengiamas, 2009 m. pavasarį bankas pradėjo skolos išieškojimo procedūrą. Tuomet skola siekė daugiau jau 2,7 mln. litų. Buvo areštuotas bankui įkeistas turtas –pastatas Vasario 16-osios g.
Šiaulių apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. Koryzna, siekdamas išgelbėti bendrovę nuo gresiančio bankroto, ryžosi drastiškam žingsniui – kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, teigdamas, kad dėl gresiančio bendrovės bankroto kaltas jo tolimas giminaitis – antros eilės sūnėnas A. S. Esą būtent į jo kišenes subyrėjo pinigai, todėl šis ir privalo grąžinti skolas.
Suklastoti dokumentai nesutrukdė laimėti
Kaip nustatė Šiaulių apylinkės teismas, A. Koryzna padarė dokumentus, kuriuos patvirtino savo parašu ir antspaudais, bei išspausdino keturis giminaičio A. S. parašus ant dokumentų, kur esą bendrovė „Anulus“ pastarajam paskolino 570 tūkstančių litų. Vėliau bajoras kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, norėdamas atgauti neva savo pinigus – iš viso 1,54 mln. litų, tarp kurių ir minėta 570 tūkst. litų suma.
2011 m. rudenį Šiaulių apygardos teismas už akių, priimtu civilinėje byloje, tenkino ieškinį bei iš atsakovo A. S. bendrovei „Anulus“ priteisė 1,54 mln. litų skolą, į kurią įėjo ir 570 tūkst. litų suma.
Galima numanyti, kad A. Koryznai mintis pakišti giminaitį galėjo gimti dėl tarpusavio nesutarimų. Bylos duomenimis, A. S. dar 2006 metais norėdamas gauti Lietuvos pilietybę susikrovė lagaminus ir iš Ukrainos atvyko į Lietuvą. Emigrantą po savo stogu priglaudė A. Koryzna. Tačiau 2009 metų vasarą, kai A. S. paliko bajoro namus, prasidėjo nesutarimai. Dar didesne pykčio siena vyrai atsitvėrė 2009 metų rudenį, kai A. Koryzna neeiliniame bendrovės „Alanko“, kuriai vadovavo giminaitis A. S., akcininkų susirinkime nušalino pastarąjį nuo direktoriaus pareigų ir save paskyrė direktoriumi.
Bajorui skirtas laisvės atėmimas
Sužinojęs, kad giminaitis ant jo užkrovė maždaug pusantro milijono litų skolą, A. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Teismas atmetė A. Koryznos versiją, jog bendrovė „Anulus“ bankrutavo dėl to, kad A. S. negrąžino neva paimtų paskolų. Esą jeigu bendrovė iš tiesų būtų turėjusi atliekamų 570 tūkst. litų, tai šią sumą bendrovės vadovas būtų galėjęs grąžinti bankui ir išvengti gresiančio bankroto.
Maža to, paaiškėjo, kad dokumentuose, kuriais neva suteikė paskolą A. S., kilmingasis bajoras suklastojo parašus.
„Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose nustatyta, kad 2009 m. liepos 29 d. paskolos sutarties dviejų egzempliorių skiltyje „Paskolos gavėjas“ ir 2009 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderio eilutėse „Gavėjo parašas“ esantys 4 parašai nėra pasirašyti, o yra parašų kopijos, išspausdintos spalviniu rašaliniu spausdintuvu. Tai yra vieno parašo kopijos, kurios yra sumažintos ir padidintos“, – „Šiaulių naujienoms“ aiškino Šiaulių apylinkės teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Nijolė Damulė.
Šiaulių apylinkės teismas šio mėnesio 6 dieną A. Koryzną pripažino kaltu ir skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią turės atlikti pataisos namuose. A. S. prašė priteisti iš kaltinamojo 570 tūkst. litų turtinės žalos ir 25,8 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo. Šiuos prašymus teismas tenkino iš dalies – nuspręsta iš A. Koryznos priteisti 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, o ieškinį dėl 570 tūkst. litų atmetė, nes ieškovas minėtos sumos niekam nesumokėjo.
Nesulaukė atsiliepimų į ieškinį
Galima spėti, kad šioje istorijoje taškas dar nepadėtas, kadangi A. Koryzna savo kaltės nepripažino. Manoma, kad šį sprendimą jis skųs Šiaulių apygardos teismui. Tą jis gali padaryti per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo. Deja, sužinoti, ar jis iš tiesų turi tokių planų, nepavyko, kadangi A. Koryznos telefonas visą savaitę buvo išjungtas, o į laiškus socialinio tinklo svetainėje atsakymo negavome.
Liko ir dar vienas neatsakytas klausimas, kodėl Šiaulių apygardos teismas neišsiaiškino, kad dokumentai buvo suklastoti, ir 2011 metais tenkino bajoro ieškinį bei iš atsakovo A. S. bendrovei „Anulus“ vis dėlto priteisė 1,54 mln. litų skolą, į kurią įėjo ir 570 tūkst. litų suma.
Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas suskumba aiškinti, kad vos tik Šiaulių apygardos teismas gavo A. Koryznos ieškinį dėl minėtos sumos priteisimo, iš karto išsiuntė ieškinio kopiją A. S., kad šis susipažintų su medžiaga ir pateiktų atsiliepimą. V. Jončas tikina, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma – informacija išversta į gimtąją A. S. kalbą ir nusiųsta visais nurodytais adresais, tarp jų ir į Ukrainą.
Nepaisant to, ieškinio pasirodo vis tiek nepavyko įteikti, todėl A. Koryzna buvo įpareigotas apie iškeltą bylą paskelbti viešoje erdvėje – spaudoje. Teigiama, kad ši informacija buvo paskelbta keliuose dienraščiuose. „Tačiau ir toliau negavus A. S. atsiliepimų į ieškinį, sprendimas buvo priimtas už akių. O tokiais atvejais, kai sprendimas yra priimamas už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Tai reiškia, kad teismas yra neįgaliotas ir negali nustatyti, suklastotas yra dokumentas ar nesuklastotas. Taigi, sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tais dokumentais, kurie yra gauti“, – teigė V. Jončas, pridurdamas, kad net dabar atsakovas turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
