Sakėte, kad iš pradžių, kai priėmėte islamą, tėvai reagavo su šypsena. Dabar, kai jau viskas nusistovėjo, kaip minite pagrindines mūsų šventes, tokias kaip Kalėdos, Velykos? Ar tomis datomis susitinkate?
Kadangi šiuo metu beveik nebūnu Lietuvoje, to logistiškai neišeitų padaryti net turint geriausius norus. Tačiau žiūrint iš islamo perspektyvos, kadangi šios šventės yra religinės, verta paminėti kelis dalykus
Vienas iš mitų, kad musulmonai nekenčia Kalėdų, o pamatę eglutę įsižeidžia. Tai iš piršto laužti dalykai. Kalėdos būna ir musulmoniškose šalyse, kai kur jos švenčiamos net labiau nei Europoje.
Taip yra, nes ten gyvena ir didelės krikščionių bendruomenės, kurios puošia eglutes, džiaugiasi jomis ir niekas dėl to nieko nesako. Musulmonai neturi jokių problemų dėl to, kad krikščionys švenčia, bet patys musulmonai neturėtų švęsti Kalėdų.
Nepaisant to, pagarba ir meilė artimiesiems, nesvarbu, kokia jų religija, taip pat yra labai svarbi. Todėl geriausias būdas juos aplankyti ne Kalėdų dieną, o savaitgalį prieš arba po jų. Ir tam nereikia keistis dovanomis. Pavyzdžiui, galima priimti Kalėdų dovaną, o atgal dovanoti Ramadano dovaną. Tai yra gražūs gestai.
Supratingumas, svetingumas, tolerancija nereiškia, kad visi būtume vienodi ir švęstume tas pačias šventes tomis pačiomis dienomis. Tai turėtų būti daroma nepažeidžiant savo įsitikinimų, išlaikant savo principus, bet taip pat jokiu būdu neleidžiant tiems principams tapti kažkuo, kas įžeis tavo šeimos narius. Labai svarbu išlaikyti balansą.
Žmogus negyvena be socializacijos, jam reikia draugų. Ką darote, jei kas nors iš jų vartoja alkoholį – ar dalyvaujate tokiuose susibūrimuose?
Islame į alkoholį žiūrima labai griežtai. Bet kokiuose susibūrimuose, jeigu juose yra alkoholio, negalima dalyvauti, nes alkoholis yra didelis blogis. Jei tu dalyvauji tokiame susibūrime, net jeigu ir negeri pats, esi tarsi to blogio dalyvis.
Logiškai mąstant, jeigu nueisi į barą, kur visi žmonės bus išgėrę, tau, blaiviam, ten nebus įdomu. Tam, kad tau būtų įdomu, ir pats turėtum būti išgėręs, todėl ten nėra jokio tikslo būti.
Bet jeigu susitinkate su draugais krikščionimis, kurie ragauja vyno ar alaus, turbūt neišeinate? Kaip tokiu atveju sprendžiate situaciją?
Aš pats klausiu savo mentoriaus Malaizijoje, ką daryti, jeigu vyksta šeimos susibūrimas, kuriame <...> tėtis ar bočius išgeria vieną bokalą alaus – ar aš galiu ten būti, ar ne? Man pasakė: kadangi tikslas yra šeimos susibūrimas ir tai nėra vakarėlis, tuomet galima padaryti išimtį. Jeigu jos nepadarysi, šeimos susibūrimai taps nebeįmanomi, o tokie dalykai nepadarys žmogaus neblaivaus.
Bet jeigu susitinki su draugais, tuomet reikėtų jų paprašyti: „Žiūrėk, aš tikrai noriu susitikti, galbūt eikime į kavinę, išgerkime kavos ar arbatos, bet į barą neikime.“ <...> Alkoholis nėra būdas atsipalaiduoti, tai yra smegenų nuodijimas. Tai kenkia sveikatai, tiek fizinei, tiek psichologinei.
Pats islamas nedraudžia linksmintis. Galima dainuoti ir šokti tol, kol tai yra daroma su tam tikromis ribomis, nes vienas islamo teisės principas sako, kad negalima kenkti sau ir negalima kenkti kitiems.
Viešojoje erdvėje yra įvairios informacijos apie islamiškas santykių taisykles: kas leidžiamas, kas draudžiama ir pan. Kaip viskas klostėsi jums? Ar galėjote vaikščioti į pasimatymus?
Jeigu pasimatymus vadinsime date‘inimu (angl. susitikinėjimu), kaip sakoma Vakaruose, iš islamo perspektyvos, tai turėtų būti daroma kitaip. Galiu papasakoti savo patirtį.
Šiuo metu esu vedęs. Mano pirmasis pasimatymas prasidėjo nuo to, kad aš šiek tiek pasidomėjau viena mergina, dabartine savo žmona, ir pagalvojau, kad man būtų įdomu apie ją sužinoti daugiau.
Pasakiau jai: aš ieškau sutuoktinės ir išgirdau apie tave, man būtų įdomu daugiau apie tave sužinoti, pasikalbėk su savo tėčiu, ar mes galime tęsti bendravimą.
Šiuo atveju aš negalėjau pats paskambinti jos tėčiui, bet geriausia, jei vyras, kuris domisi moterimi, pirmiausia eitų pas kažkurį šeimos vyrą, tėtį arba brolį. Tai svarbu tam, kad pirmiausia būtų parodytas rimtumas.
Kitaip tariant, negali bendrauti dėl pasimėgavimo, o vėliau sakyti: man nepatiko, viską pamirškime. Jeigu eini į pasimatymus, vadinasi, esi labai rimtai nusiteikęs ir eini su intencija vesti tą moterį. Tiesiog prieš vedybas nori apie ją daugiau sužinoti.
Daugelis vakariečių sakytų, kad tai nesąmonė. Pas mus įprasta, kad prieš vestuves su žmogumi ne tik neformaliai pabendrauji, bet ir pagyveni. Kaip suprantu, jūsų pažintis su mergina pavyko ir dabar jūs esate sutuoktiniai.
Mano nuomone, svarstymai, ar asmuo skirtas man, ar ne man, yra Holivudas ir Bolivudas. Realybėje mūsų suderinamumas ir santuokos esmė slypi ne tame, ar žmogus tau skirtas, o tame, kiek abu šeimos nariai yra pasiruošę dirbti dėl sėkmingos santuokos. Galiausiai abi pusės turi kažką paaukoti.
Jeigu abi pusės yra pasiryžusios pasiaukoti ir atsiduoti dėl šeimos, tuomet santuoka bus sėkminga, nesvarbu kokie jų charakteriai, kuo jie domisi ar kokiomis kalbomis kalba. Tai jau antriniai dalykai. Pirminis dalykas – ar jūs abu esate pasiruošę aukotis? Jeigu pasiruošę abu, tuomet, mano nuomone, santuoka bus sėkminga.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
