• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iki kovo 19 d. musulmonai mini Ramadaną. Šiuo laikotarpiu galima pamatyti užsipildžiusias mečetes, o Užsienio reikalų minsiterija (URM) pasveikino vietos musulmonus su jų švente. Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovas muftijus Aleksandras Beganskas papasakojo, kuo išskirtinis Lietuvoje yra Ramadanas, kaip klostosi planai dėl mečetės Vilniuje ir koks iš tiesų santykis su politikais, kurie garsėja pasisakymais prieš imigrantus.

Iki kovo 19 d. musulmonai mini Ramadaną. Šiuo laikotarpiu galima pamatyti užsipildžiusias mečetes, o Užsienio reikalų minsiterija (URM) pasveikino vietos musulmonus su jų švente. Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovas muftijus Aleksandras Beganskas papasakojo, kuo išskirtinis Lietuvoje yra Ramadanas, kaip klostosi planai dėl mečetės Vilniuje ir koks iš tiesų santykis su politikais, kurie garsėja pasisakymais prieš imigrantus.

REKLAMA

Apie Ramadano tradicijas, planus statyti mečetę Vilniuje ir santykį su Lietuvos politikais – naujienų portalo tv3.lt interviu su A. Begansku.

REKLAMA
REKLAMA

Ką darote per Ramadaną?

Lietuvoje esantys musulmonai laikosi Ramadano ir stengiasi pasninkauti, o ne badauti. Tai skirtingi dalykai.

REKLAMA

Pirmiausia, musulmonai turi priimti ketinimą pasninkauti per Ramadaną ir laikytis sąlygų: nuo aušros iki saulėlydžio negalime gerti, valgyti, turėti lytinių santykių ar daryti negerų dalykų. Taip pat reikia stengtis padėti kitiems žmonėms.

Kalbant apie pamaldas, penkių kartų per dieną malda yra privaloma, o per Ramadaną mečetėse praleidžiama net daugiau laiko.

REKLAMA
REKLAMA

Ar mečetėse būna daugiau žmonių, ar Ramadanas tam turi įtakos?

Ramadano metu žmonių skaičiai mečetėse didėja.

Lietuviai dažniau priima islamą

Turime vis daugiau atvykstančių užsieniečių, iš kurių dalis yra musulmonai. Ką pastebėjote per paskutinius kelerius metus – ar bendruomenė padidėjo?

Per paskutinius kelerius metus užsieniečių ar imigrantų iš Centrinės Azijos bei kitų šalių šiek tiek sumažėjo. Tačiau pas mus bendras skaičius padidėjo, nes prisijungė daugiau vietinių Lietuvos gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O kodėl jie prisijungė? Juos nuvylė Katalikų bažnyčia?

Atvirai kalbant, mūsų bendruomenei net nereikia nieko daryti. Viską už mus „padaro“ Katalikų bažnyčia ir ta betvarkė Vatikane. Šiandien jie deklaruoja viena, o rytoj – kita. Prieš 100 ar 200 metų deklaravo dar ką kita, o žmonės nori pastovumo, ne nuolankumo.

REKLAMA

Jei sakome, kad yra Dievo knyga, ji negali keistis. Tačiau matome, kad kanonai keičiasi su kiekviena epocha ar politiniu požiūriu, o Dievo įsakymas turi būti tas pats visais laikais.

Ar turite konkretų pavyzdį, kas pasikeitė?

Pirmiausia, ten trūksta gyvo tikėjimo. Kiek bendraujame su lietuviais, jie tiesiog ieško tiesos, nes tai, ką siūlė Bažnyčia, jų netenkina. Žmogus yra racionalus kūrinys – jei pasiūlysite ką nors geresnio, kur jis gali save išreikšti, jis tai pasirinks.

REKLAMA

O ką reikia padaryti ar išmokti, norint atsiversti į islamą?

Nereikia nieko išmokti. Tiesiog reikia tapti monoteistu – tikėti vienu Dievu be išlygų tautai ar rasei. Tai vienintelis absoliutas.

Bet Koraną vis tiek reikia pastudijuoti?

Tapti musulmonu yra širdies sprendimas – niekas negali priversti tikėti. Vėliau, be abejo, pageidautina išmokti atlikti maldą, nes ji palaiko gyvą tikėjimą ir ryšį su Dievu. Melstis reikėtų bent penkis kartus per parą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Stringa planai Vilniuje statyti mečetę

Prieš metus buvo kalbų apie mečetės statybas, bet gerų žinių tada neturėjote. Ar situacija pasikeitė?

Nepasikeitė, nes tai politinis klausimas. Politikai bijo. Pavyzdžiui, Vytautas Sinica* rašė, kad negalima leisti statyti mečetės, o Kasčiūnas sakė, kad musulmonai Lietuvoje nepageidaujami. Dėl to aš jį ir pavadinau naciu.

REKLAMA

LDK laikais buvome stiprūs, nes veikėme kartu dėl Lietuvos gerovės, nesvarbu, ar tu katalikas, ar musulmonas.

*2023 m. V. Sinica komentavo, kad Vilniuje nereikia mečetės. Jo nuomone, musulmonai maldos namus turi ir jų pakanka, o mečetės, anot V. Sinicos, Vakaruose tampa radikalizacijos centrais.

Savivaldybė pernai aiškino, kad statybos negalimos, nes musulmonų bendruomenės turima žemė yra senose mariavitų kapinėse...

REKLAMA

Savivaldybė nepateikia objektyvių žinių. Mes sutikome, kad tam tikra dalis būtų kultūros paveldas, bet yra sklypo gabaliukas, kurį Departamentas (Kultūros departamentas – red. past.) patvirtino kaip ne paveldo zoną. Mes išsiuntėme raštą Vilniaus savivaldybei, prašydami leisti statyti bent tame sklype.

2025 m. Vilniaus miesto savivaldybė portalui tv3.lt komentavo, kad įgyvendinti mečetės statybų tuo metu neleido netinkama vieta: „Didžiąją dalį sklypo netoli oro uosto, kur iki šiol musulmonų bendruomenė planuoja maldos ir bendruomenės namų statybą, užima marijavitų kapinės, todėl realizuoti esamų planavimo sumanymų nėra galimybės.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi savivaldybė tuomet patikino, kad ieškoma sprendimo būdų.

Šiandien situacija nėra pagerėjusi. Savivaldybė tvirtina, esą dėl mečetės nesutaria patys musulmonai.

„Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, pirmiausia dėl mečetės poreikio turėtų sutarti musulmonų bendruomenės tarpusavyje. Iš jų viena renkasi Islamo kultūros ir švietimo centre, kita – senoji – į greta Vilniaus esančiame Keturiasdešimt Totorių kaime veikiančią mečetę. Mūsų žiniomis, bendruomenių požiūris dėl naujos mečetės poreikio išsiskiria“, – pakomentavo saivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

REKLAMA

Ir gavote neigiamą atsakymą?

Gavome neigiamą, nors iš oro uosto du kartus gavome patvirtinimą, kad mečetė jiems netrukdys. Arba aš meluoju, arba jie jums sako ne viską. Galiu atsiųsti visus raštus.

Kai prašome išsaugoti musulmonų paveldą Vilniuje, atsakymų negauname. Problema ta, kad aš neprašau išimčių, aš prašau, kad įstatymai būtų taikomi visiems vienodai.

REKLAMA

Kai kiti stato mašinas ant musulmonų kapinių, tai viskas gerai, o kai mes prašome dėl mečetės – mums negalima. Kodėl kitiems (žydų, stačiatikių bendruomenėms) leidžiama, o mums – ne?

Mes net sutiktume statyti mažesnę mečetę ar ją pastumti, bet esame ignoruojami. Savivaldybės atsakymai „galimai ateityje“ nėra rimti.

Ar turite kitų vietų maldai?

Turime vietą Smolensko gatvėje, bet per penktadienio pamaldas ten jau nebetelpame.

Kiek ten telpa žmonių?

Ten telpa apie 1200 žmonių, bet jie sėdi koridoriuose, tai labai nepatogu.

Beganskas apie susitikimą su Sinica: padovanojau jam Korano vertimą

Kaip vertinate Užsienio reikalų ministerijos sveikinimą su Ramadanu? Kai kam tai sukėlė klausimų.

REKLAMA
REKLAMA

Ministerija tiesiog konstatuoja faktus. Mes esame pasaulio dalis, o pasaulyje yra ne tik katalikiškos, bet ir musulmoniškos šalys, su kuriomis Lietuva turi plačius santykius. Tai ne dėl kažkokių asmeninių simpatijų, o dėl diplomatinių santykių. Ministras, manau, tą supranta.

Kritikai sako, kad ministerija pasveikino musulmonus su Ramadanu, bet pamiršo pasveikinti krikščionis su Gavėnios pradžia. Kad jau kalbama apie pagarbą kitiems tikėjimams, ar jūsų bendruomenė prisijungia švęsti krikščioniškas šventes?

Bendrauti nelabai išeina. „Knygų mugėje“ kalbėjausi su vienu kunigu, jie išleido knygą apie klasikinę katalikybę, pagal kurią musulmonai yra išvis nepripažįstami. <...>

Pasaulyje nėra valstybės, kurioje būtų vien tik islamas. Net Osmanų imperijoje buvo ir judėjų, ir krikščionių, ir kitų. Pavyzdžiui, dabar stačiatikių ortodoksų aukščiausia institucija yra Stambule (Turkijoje), o ne, pavyzdžiui, Graikijoje, tačiau kuo puikiausiai draugaujame ir bendraujame, mums tai tikrai netrukdo.

Kaip ir sakiau, mūsų pareiga – suteikti žinias, o ką su jomis darysite, tai yra jūsų širdies sprendimas.

Ar Ramadano laikotarpiu prekybos centruose užtenka prekių, produktų patiekalams?

Tokiu laikotarpiu pageidautina, kad būtų datulių, bet jų ir taip yra parduotuvėse. Halal mėsos poreikius patenkiname per musulmonų atidarytas parduotuves. Lietuvoje mums tikrai nieko netrūksta.

REKLAMA

Žinote, „Knygų mugėje“ nejaučiau jokios neapykantos ar priešiškumo, žmonės, kurie nori, tikrai domisi.

Atskleisiu paslaptį – aš ir su V. Sinica kalbėjau. Žiniasklaidoje matote – jis kalba vienaip, aš kitaip, bet paskui mes nuėjome į šoną ir pasikalbėjome, kaip sekasi, kaip šeima, kaip darbas. Pasirodė visai kitoks žmogus, puikus ir nuoširdus.

Aš jam net padovanojau Korano vertimą. Sakau: Vytai, kai kitą kartą kalbėsite apie islamą, paskaitykite.

O su Kasčiūnu teko taip neformaliai pasikalbėti?

Už kamerų bendrauti neteko, bet susitinkame valstybiniuose minėjimuose Seime kovo 11-ąją. Jis irgi atrodo nuoširdus, geras žmogus.

Užsienyje darbdaviai darbuotojams musulmonams suteikia laisvų valandų ar erdvių melstis. Ar Lietuvoje tai jau vyksta? Ar yra poreikis?

Tokio poreikio nėra. Maldą galime atlikti bet kur, kur švaru, tai trunka 5–10 minučių. Jei žmogus dirba, jis turi dirbti. Stiprybės jam duoda Dievas.

Jei darbovietėje dirba keli musulmonai, būtų paprasčiau, jei jie galėtų melstis kartu, bet tai nėra privaloma. Net mano vaikai laikosi Ramadano, jie eina į mokyklą, lanko sporto būrelius ir viskas yra gerai.

Pabaigai galbūt norėtumėte ką nors palinkėti musulmonų bendruomenei ar visiems?

Ramadanas yra taikos mėnuo. Per Ramadaną negalima kariauti ar pyktis vienas su kitu. Todėl noriu palinkėti prisiminti pasninko prasme. Pirmiausia mes turime susitaikyti su savo kūnu, jį valdyti. Taip pat atrasti taiką savyje, tuo pat metu pasistengti sukurti taiką visame pasaulyje.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Kodėl šalyse kuriuose islamas ir žmonės tikėdami alachu meldžiasi kelis kart per dieną, nusikalstamumas nėra mažesnis už šalis, kuriose mažiau tikinčiųjų ?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų