Užvakar už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuolių diplomais ir medaliais po mirties apdovanoti žagariečiai Teresė ir Edvardas Levinskai, Teresės sesuo Lilija Vilandaitė bei Šiaulių rajono gyventojai Petronėlė ir Vincentas Buožiai.
Vienos iš apdovanotųjų šeimos atstovas sūnus Leonas Levinskas dėkodamas sakė, kad jo šeima žydus gelbėjo ne dėl atlygio.
Tautybė, tikėjimas buvo nesvarbūs
Nepaprastoji ir įgaliotoji Izraelio ambasadorė Latvijoje bei Lietuvoje Hagit Ben-Yaakov Žagarės (oniškio rajonas) gimnazijoje vykusioje ceremonijoje diplomus ir medalius įteikė žydus gelbėjusių šeimų atstovams: sūnui Leonui Levinskui ir anūkui Vytautui Buožiui.
„Kas išgelbėjo vieną gyvybę, tas išgelbėjo visą pasaulį. Šis posakis šiandien įgyja ypatingą reikšmę“, – sakė ambasadorė Hagit Ben-Yaakov.
Dėkodamas už parodytą dėmesį 81-erių metų žagarietis Leonas Levinskas pažymėjo, kad jo tėveliai žydus gelbėjo ne dėl galimo atlygio, apdovanojimų, o todėl, kad „jie buvo tokie pat žmonės, kaip ir mes“.
„Mums buvo nesvarbu, kokios tautybės, tikėjimo ar įsitikinimų jie buvo. Mano tėvai taip kovojo prieš nacių priespaudą ir ideologiją. Jie buvo kovotojai be ginklų,“ – sakė L. Levinskas.
Tie žmonės atliko žygdarbį
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Borisas Šteinas pastebėjo, kad Žagarė neatsitiktinai pasirinkta apdovanojimų teikimo ceremonijai. XX amžiaus pradžioje žydai sudarė pusę miestelio gyventojų, jie turėjo įkūrę dvi bendruomenes, veikė žydų švietimo įstaigos, buvo daug dėmesio skiriama kultūros, sporto plėtrai.
Pasak jo, nušauti beginklį paprasta, bet norint išgelbėti bent vieną asmenį reikėjo daugelio žmonių pagalbos, organizacijos. Tai darę žmonės atliko žygdarbį, rizikavo savo gyvybe.
Į renginį iš Izraelio atvyko žurnalistė Sara Manobla, rašanti knygą apie Žagarės žydus. Būtent jos surinkta informacija, gauti liudijimai iš dar gyvos Levinskų šeimos išgelbėtos Ruth Jofee (Rūtos Jofaitės) padėjo užpildyti spragą, dėl kurios iki šiol šiai žagariečių šeimai nebuvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.
Gelbėtoja atiduodavo skaniausią kąsnelį
Petronėlės ir Vincento Buožių iš Šiaulių rajono šeima genocido metais slėpė žydaites Elą ir Dorą Geimanaites.
Prasidėjus karui, Geimanų šeima buvo išvaryta į Viešvėnų (Telšių rajonas) koncentracijos stovyklą, kur tėvą ir sūnus naciai nužudė. Mama ir abi dukros pateko į darbo stovyklą, iš kurios mergaites veždavo į kaimus prie žemės ūkio darbų.
Likviduojant minėtą stovyklą mama buvo nužudyta, o dvi sesutės pateko į Telšių getą. Vėliau mergaitėms pavyko iš jo pabėgti. Jas slapstė ne viena šeima. Šviesiaplaukę, gerai lietuviškai kalbančią Elą priglaudė Petronėlė ir Vincentas Buožiai.
Vėliau Ela Geimanaitė prisiminimuose apie Petronėlę rašė: „Ji buvo moteris su didžiule širdimi. Kaskart duodama man kažką geresnio suvalgyti, ji sakydavo: „Tu neturi mamos, kuri tave lepintų.“
Žagariečiai Teresė ir Edvardas Levinskai, Teresės sesuo Lilija Vilandaitė 1944 metais savo šeimoje slėpė Šakynos (Šiaulių rajonas) vaistininko žmoną Batya Trusfus (Batją Trusfus) ir jos anūkę Ruth Joffe (Rūtą Jofaitę). Jie taip pat Žagarės geto žydams tiekė maisto, bandė juos perspėti apie galimas žudynes. (Apie tai rašyta straipsnyje „Žagarės ir Pasaulio teisuoliai“, „Šiaulių kraštas“, 2013 m. kovo 19 d.)
