Naujos elektros kainų „lubų“ skaičiavimo metodikos liko beveik nepakeistos, rašo „Respublika“.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) minimaliai atsižvelgė į elektros įmonių pastabas ir penktadienį svarstys beveik nepakeistas naujas elektros kainų skaičiavimo metodikas.
Nors LEO LT priklausančios energetikos bendrovės – „Lietuvos energija“ (LE), Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir VST – pateikė net 21 pasiūlymą, kaip koreguoti metodikos projektą, VKEKK pritarė tik šešiems.
Dar 8 pastabas pateikė Lietuvos energetikos asociacija – pritarta tik vienai. Sėkmingiausiai VKEKK paveikė Nacionalinė elektros tinklų valdytojų asociacija – komisija pritarė visoms šešioms jos pastaboms, tiesa, daugiausiai nepalankioms elektros įmonėms. Beje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pritarė visoms naujoms kainų reguliavimo nuostatoms.
Atidėjimas – „nepataisoma žala“
Bene didžiausią fiasko patyrė Ūkio ministerija – VKEKK nepritarė nė vienai iš penkių jos pateiktų pastabų. Bene svarbiausiai ministerijos siūlymas buvo metodikų pakeitimus taikyti tik naujam reguliavimo periodui, t.y. po maždaug dvejų metų. „Esant teisės aktų spragoms, metodikų pakeitimo atidėjimas dvejiems kainų nustatymo metams gali padaryti nepataisomą žalą“, – mano VKEKK.
Ūkio ministerija taip pat teigia, kad įmonių pelnų (ir galbūt elektros tarifų) apkarpymas pakenktų strateginiams energetikos projektams, t.y. elektros jungtims su Lenkija ir Švedija, naujai atominei elektrinei ir pan. „Komisijos nuomone, skirstymo paslaugos kaina turi atspindėti su šia veikla susijusias sąnaudas ir neturi būti strateginių objektų (gamybos ir perdavimo sektorių) finansavimo šaltiniu, ypač dividendų forma“, – atsako VKEKK.
Komisijos skaičiavimais, perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba mažėja tik 0,28 ct/kWh, todėl „esminės įtakos investicijoms neturės“.
Paliko 10 proc. plyšį
VKEKK manymu, strateginiams projektams naujosios kainų skaičiavimo metodikos palieka pakankamai erdvės strateginiams projektams finansuoti.
Mat ilgalaikiams investiciniams projektams siūloma taikyti išlygą – Komisija numato galimybę atsižvelgti į įmonių nusidėvėjimo sąnaudų ir investicijų nesutapimus iki 10 proc.
Daug priekaištų sulaukęs VKEKK užmojis įmonių turtą vertinti savarankiškai (t.y. nebūtinai pagal turto rinkos vertę) pakeistas nebus.
Nors tiek LE, tiek RST, tiek VST pabrėžė, kad Komisija nėra turto vertintojas, VKEKK ketina remtis pasauline praktika – esą „reguliuojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas energetikos bendrovių normatyvinis pelnas, nustato reguliuotojo institucija“. Kainų komisija neatmeta galimybės samdyti ir nepriklausomus turto vertintojus.
Naująsias metodikas VKEKK ketina svarstyti jau penktadienio posėdyje.
Šarūnas Černiauskas