Atliekos deginamos ne tam , kad jas sudegintume, bet tam, kad jos teiktų šilumą, teigia diskusijos apie atliekų tvarkymą ir jų panaudojimą energijai gauti dalyviai. Kitas klausimas – kaip padaryti, kad energija iš atliekų – atsinaujinančių energijos išteklių, duotų kuo dagiau naudos.
Tikslas – sumažinti šilumos kainą
Ekspertė Dalia Budrienė, kalbėdama apie atliekų, kurios priskiriamos prie atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimą energijai gaminti Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinėse elektrinėse, pabrėžė, kad projektai, kuriuos 2014-2018 m. įgyvendina ,,Lietuvos energija”, ,,yra valstybei svarbūs ekonominiai projektai, kurių įgyvendinimas leistų apie 30 proc. sumažinti šilumos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms, taip pat užtikrintų skaidrią, darnią ir socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą”.
Įgyvendinus projektus, teigia D. Budrienė, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos. Jėgainės taip pat leistų pagaminti iki 1,1 teravatvalandės (TWh) vietinės elektros energijos per metus – daugiau kaip 10 proc. Lietuvos poreikio. Skaičiuojama, kad Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio modernizavimui reikalingos investicijos gali siekti iki 1,8 mlrd. litų.
,,Kadangi galutinis projekto tikslas – sumažinti kainą šilumos vartotojams, projektai gali gauti ES paramą”, - diskusijoje, kuri vyko XI-ojoje konferencijoje-diskusijų forume ,,Atliekų tvarkymas 2014“, teigė D. Budrienė.
ES struktūrinių fondų parama gali siekti pusę projektui reikalingos sumos. Kitą dalį investuotų projekto partneriai kartu su ,,Lietuvos energijos” grupe. Tačiau pasak D. Budrienės, ES parama gali siekti nuo 50 iki 100 proc.
Naudojant atsinaujinančius ir vietinius energijos šaltinius taip pat būtų mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir prisidedama prie ES aplinkosaugos direktyvų įgyvendinimo.
A.Brazas: pusė ES paramos ,,biedniems” Vilniui ir Kaunui per daug
Tuo, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai gali sulaukti nemažos ES struktūrinių fondų paramos, nepatenkintas Alfonasas Brazas, UAB ,,Atliekų tvarkymo konsultantai” direktorius. Jis piktinasi, kad šiam projektui gali būti sudarytos išskirtinės sąlygos.
,,Vilnius ir Kaunas yra tokie biedni, patys biedniausi Lietuvos regionai, kad paramos reikia padaryti 60, o svajonėse net 100 (procentų kainos – red. past.). 937 mln.iš visos ES paramos atsinaujinančiai energetikai nusės Vilniuje ir Kaune“, - konferencijoje-diskusijų forume Druskininkuose sakė jis.
,,Ar mes leisime Vilniui, kaunui ir Klaipėdai pasiimti visą grietinėlę, visą ES paramą, ar bus suteikta teisė tiems, kurie nori, gauti 50 proc. iš Lietuvos verslo paramos agentūros“, - klausė diskusijos dalyvių A.Brazas.
Energija iš atliekų; politikos ir ekonomikos
Kalbėdamas apie energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių – atliekų naudą, SWECO Lietuva viceprezidentas Aidas vaišnoras pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo to, ką pasirinksime: ideologiją ar ekonomiką.
,,Jeigu pasirinksime ideologiją, visuomenė už ją turės mokėti, ir tada kaina kils. Mes tada pasieksime tam tikrus rodiklius net tuo atveju, jei tokia veikla ekonomiškai neapsimokės. Ideologija kainuoja visuomenei. Jeigu į atliekų tvarkymą mes žiūrime kaip į ekonomiką, tada viską aant ekonominių pagrindų ir reikia sudėlioti ir suskaičiuoti. (...) Kad mes visko nesugebėsime perdirbti, tai yra akivaizdu“, - teigia A. Vaišnoras , kalbėdamas apie padėtį tvarkant atliekas mūsų šalyje. Pasak jo, tai nepavyko net vokiečiams, kurie Europoje yra patys progresyviausi atliekų tvarkymo srityje.
,,Atliekų panaudojimas energetikoje jau yra pozicionuojamas kaip ekonomikos sritis. Tai yra teisinga, nes Lietuva labai priklausoma nuo energijos žaliavų importo. Atliekos, kurios yra importo dedamoji, gali pavirsti eksporto dedamąja, arba neigiamu prekybiniu balansu, jeigu nenaudos atliekų, veš jas į sąvartyną, bet importuosime energetines žaliavas“, - sakė jis diskusijoje apie atliekų panaudojimą energijai gauti. Pasak A. Vaišnoro, atliekų energetinė vertė yra didžiulė.
,,Atliekų panaudojimas energetikoje yra nacionalinis prioritetas ir technologiškai tai galima padaryti. Valstybins atliekų tvarkymo plalas tai patvirtina, nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa (šiuo metu atliekamas poveikio aplinkaivertinimas- red. past.) – taip. (…) Susitarimas yra judėti ta kryptimi”, - tęsia jis. Todėl specialistas absurdiškais vadina regioninius apribojimus, ,,kad negalima iš regionų netinkamų perdirbti atliekų atvežti į Klaipėdą irsudeginti, o energiją parduoti klaipėdiečiams, o šiandien jau daugiau kaip pusę metų negalime gauti, kad formaliai tas apribojimas būtų nuimtas”, - teigė A. Vaišnoras. Jis pridūrė, kad reikia sutarti ko siekia Lietuvos valstybė: ,,Jeigu norime daryti ideologiją, tada mokėsime, jeigu norime daryti iš atliekų tvarkymo ekonomiką, tada reikia bendradarbiauti”.
