Pasirodo, lietuviai savo vartotojo teises išmano prasčiau nei kitų Europos Sąjungos gyventojai. Vis dėlto padėtis gerėja. Skundų sulaukiama vis mažiau, nes vis dažniau pirkėjai ir pardavėjai konfliktus išsprendžia taikiai. Tiesa, ir patys pirkėjai mėgsta pasukčiauti.
Tačiau ką daryti, jei prekę ar paslaugą įsigijote kitoje Europos Sąjungos šalyje? Lygiai tą patį, pirmiausia kreiptis į pardavėją. Jei susitarti nepavyksta – į Europos vartotojų centrą. Ypač atidiems reikėtų būti užsienyje nuomojantis automobilį. Ši paslauga vis populiarėja, tačiau retas pasidomi draudimu, aptaria, kiek žmonių galės vairuoti automobilį, ar apžiūri transporto priemonės įbrėžimus. Jei to nepadarysite, vėliau gali tekti susimokėti už žalą, kurios nepridarėte. Tiesa, pasitaiko, kad ir patys vartotojai nori neteisėtai pasipelnyti. Pavyzdžiui, pasiskundžia, kad kelionė nepatiko.
Tarnybų vadovai tikina, kad vartotojų teisės Lietuvoje ginamos gerai. Tačiau keblumų kyla, kai žmonės sumoka didelius pinigus, pavyzdžiui, už kelionę, o agentūra bankrutuoja. Čia turėtų įsikišti valstybės institucijos, tačiau patirtis rodo, kad pinigus atgauna ne visi.
Konfliktų baigtį dažnai lemia ir vartotojų išprusimas. Šiuo vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos. Eurobarometro duomenimis, vartotojų teises išmano 48 procentai lietuvių, kai bendrijos vidurkis – 55 procentai. Tačiau padėtis pamažu gerėja – vis dažniau gyventojai į tarnybas kreipiasi ne pasiskųsti, o gauti informacijos apie savo teises.
