Sekmadienį Lenkijoje vyko parlamento rinkimai – kaimynai rinko 460 Seimo narių ir 100 Senato narių. Nuo 2015 m. valdžioje įsitaisiusi dešinioji „Teisės ir teisingumo“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“) (PiS) partija, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio.
Pirminiai rezultatai, suskaičiavus 70,66 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad PiS laimėjo rinkimus, bet opozicija turės galimybę jame suformuoti daugumą. PiS per rinkimus surinko 37,35 proc. balsų.
Antrąją vietą užėmė ir 28,76 proc. balsų surinko buvusio Lenkijos premjero ir buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko į priekį vedama „Piliečių koalicija“ (lenk. „Koalicja Obywatelska“) (KO), kuri susibūrė aplink prieš PiS valdžiusią centro-dešinės „Piliečių platformą“ (lenk. „Platforma Obywatelska“).
Pirminiais duomenimis, koalicija „Trečiasis kelias“ (lenk. „Trzecia Droga“) gavo 14,45 proc. balsų. Šį sąrašą sudaro dešinioji Lenkijos valstiečių partija (lenk. Polskie Stronnictwo Ludowe), centristinė partija „Szymono Holownios Lenkija 2050“ (lenk. „Polska 2050 Szymona Hołowni“) ir keletas smulkesnių politinių jėgų.
Lenkiškieji valstiečiai – krikščionių demokratų ideologiją išpažįstanti ir viena seniausių šalies partijų, anksčiau buvusi koalicijoje su D. Tusku. Ši jėga susidėjo su buvusio televizijos laidų vedėjo Szymono Holownios įkurta partija.
S. Holownia ilgą laiką buvo žymus televizijos veidas, 11 metų vedė „Lenkijos talentus“, o 2020 m. išbandė sėkmę politikoje ir dalyvavo Lenkijos prezidento rinkimuose, kur užėmė trečiąją vietą.
8,29 proc. rinkėjų savo balsą atidavė už kairiąsias partijas suvienijusią koaliciją „Naujoji kairė“ (lenk. „Nowa Lewica“), o už kraštutinių dešiniųjų „Konfederaciją“ (lenk. „Konfederacja“) balsavo 7,27 proc. rinkėjų.
Pastaroji politinė jėga pasisako už Lenkijos išstojimą iš Europos Sąjungos, kritikuoja per švelnią migracijos politiką, jos nariai pasižymėję ksenofobiškais, antisemitiniais ir homofobiniais pasisakymais. Pandemijos metu „Konfederacijos“ atstovai nevengė skleisti dezinformacijos, susijusios su COVID-19, o karo prieš Ukrainą akivaizdoje kritikavo sankcijas Rusijai ir ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Įdomiausi rezultatai – mažųjų partijų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andrzejus Pukszto naujienų portalui tv3.lt teigė, kad didžiausia intriga buvo ne dėl PiS ar KO rezultatų, o dėl mažesnių veikėjų.
„Čia yra tas įdomumas Lenkijos rinkimų. Reikėjo, kad „Trečiasis kelias“ peržengtų 8 proc. barjerą. Jeigu jis nebūtų peržengęs šio barjero, tuomet „Teisė ir teisingumas“ būtų turėjęs daugiau vietų. Antras dalykas, dėl ko visa įtampa buvo, vasaros tyrimai rodė labai didelį ultradešiniųjų „Konfederacijos“ populiarumą. Tai atrodo, kad tas populiarumas buvo pernelyg išpūstas. Jie, ko gero, gaus apie 6–8 proc. Tai nėra kažkokia didelė sensacija“, – kalbėjo A. Pukszto.
Ar Tuskas jau gali būti ramus?
„Šį sykį tie mažesni aktoriai turi nulemti ateities koalicijos kontūrus“, – teigė A. Pukszto.
Ar galima tvirtai sakyti, kad KO formuos valdančiąją koaliciją ir D. Tuskas bus naujasis Lenkijos premjeras? Panašu, kad bent jau pats D. Tuskas yra tuo užtikrintas.
„Esu laimingiausias žmogus žemėje, – sakė jis.– Demokratija nugalėjo. Lenkija nugalėjo. Šis niūrus laikotarpis baigėsi, „Teisės ir teisingumo“ viešpatavimas baigėsi.“
74-erių politikos veteranas PiS lyderis J. Kaczynskis, kurio brolis Lechas eidamas prezidento pareigas žuvo sudužus lėktuvui 2010 metais, sakė vis dar turintis vilties, kad jo partija galės formuoti vyriausybę.
„Mes darysime viską, kad užtikrintume savo programų tęstinumą nepaisant prieš mus sudarytos koalicijos. Šią akimirką kelias dar neuždarytas“, – sakė J. Kaczynskis.
Pasak A. Pukszto, negalime būti šimtu procentų užtikrinti, kad valdžią perims dabartinė opozicija.
„Yra du dideli klaustukai. Vienas didelis klaustukas, kad tik pirmadienį vėlai vakare, gal tik antradienį ryte turėsime galutinius rezultatus. Kita aplinkybė – „Teisė ir teisingumas“ turi galimybę gundyti mažuosius aktorius, vilioti politikus iš to paties „Trečiojo kelio“ į savo koaliciją“, – dėstė A. Pukszto.
Politologo teigimu, šį scenarijų galutinai galėsime atmesti, kai KO, „Kairė“ ir „Trečiasis kelias“ oficialiai viešai paskelbs apie sudaromą koaliciją ir D. Tusko kandidatūrą į premjero postą.
„Tada, ko gero, galėsime sakyti, kad Lenkijoje pasikeitė politinė orientacija, kad galime tikėtis naujos vyriausybės“, – sakė A. Pukszto.
Visgi nepanašu, kad politikai iš „Trečiojo kelio“ leisis suvilioti PiS apžavų. Lenkijos valstiečių partijos lyderis pirmadienį atmetė galimybę sudaryti koaliciją su PiS.
Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas radijo stočiai RMF FM sakė, kad „Trečiasis kelias“ vykdė rinkimų kampaniją su šūkiu „Trečias kelias arba trečia PiS kadencija“, kuri atmetė bet kokią sąjungą su valdančiąja PiS.
„Šis šūkis buvo labai įtikinamas daugeliui rinkėjų, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. – Tie, kurie balsavo už mus, nori permainų, nori pakeisti valdžią, nori pašalinti PiS iš valdžios.“
Ar Duda imsis sabotažo?
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai atmeta nestabilumo tikimybę po parlamento rinkimų Lenkijoje.
„Tai yra labai aiškūs terminai, kurie tiek prezidentui suteikia tam tikras galias, bet ir perkelia atsakomybę partijoms laimėjusioms arba esančioms būsimame parlamente formuojant vyriausybę“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis.
„Visiškai pasikliaujame tikrai labai demokratiška Lenkijos sistema, kuri ir per rinkimus atrodė, kad atlaiko bet kokius išbandymus ir, aišku, kad atlaikys ir Vyriausybės formavimo laikotarpiu be didelių keblumų“, – pridūrė jis.
Latvijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis teigė pritariantis šiai nuomonei ir pridūrė, kad nemano, jog Lenkijoje „bus koks nors politinis nestabilumas“.
„Gal užtruks ilgiau, o gal ir trumpiau suformuoti vyriausybę Lenkijoje, bet nemanau, kad bus koks nors politinis nestabilumas“, – sakė jis.
Svarstymai dėl galimo politinio nestabilumo kyla dėl to, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda priklauso PiS partijai, tad spėjama, kad jis gali bandyti trukdyti sklandų valdžios perdavimo procesą.
Visgi A. Pukszto nemano, kad A. Duda kaišios pagalius į ratus KO, „Kairei“ ir „Trečiajam keliui“ formuojant naująją koaliciją.
„Nors Lenkijos Respublikos nenumato, kad prezidentas pavesti Vyriausybės formavimą didžiausiai politinei jėgai, bet, žinoma, jis gali delsti, suteikti šansą „Teisei ir teisingumui“, kol jie ieškotų sau partnerių lipdant koaliciją. Bet reikia sulaukti galutinių balsavimo rezultatų, nes opozicijos persvara dar gali būti didesnė, nei parodė exit poll (balsavusiųjų apklausos – red. past.)“, – svarstė A. Pukszto.
Politologas tikisi, kad jei dabartinė opozicija suformuos valdančiąją daugumą, valdžios perdavimas šalyje bus sklandus.
„Tikiu, kad demokratijos garantu bus Andrzejus Duda. Jo antroji kadencija eina prie pabaigos, viliuosi, kad jis norės įeiti į istoriją, kaip tas, kuris garantavo ir tobulino demokratinius procesus, o ne trukdė demokratijai“, – sakė A. Pukszto.
Ką rezultatai reiškia Lietuvai?
Lenkijos ir Lietuvos santykiai išgyveno tikrai ne geriausią laikotarpį, kai valdžioje buvo „Piliečių platforma“, premjero pareigas ėjo D. Tuskas, o užsienio reikalų ministro Radoslawas Sikorskis. Visgi A. Pukszto nemano, kad dabar tarp Vilniaus ir Varšuvos bėgios juodos katės.
„Nebus taip, kad bus kažkoks žemės drebėjimas ir dideli pasikeitimai. Esame tokioje politinėje terpėje, kad esame pasmerkti glaudžiam bendradarbiavimui. Tas glaudus bendradarbiavimas remiasi ilgalaikiais projektais ir gynybos srityje, ir bendro saugumo srityje, ir energetinio saugumo srityje, yra bendro infrastruktūros projektai. Nemanau, kad čia yra galimybė kažką naujo sugalvoti“, – sakė A. Pukszto.
„Į Lenkiją, bent Lietuva, žiūri kaip į strateginę partnerę. Mūsų strateginė partnerystė yra pergyvenusi ne vienerius rinkimus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, ji yra pergyvenusi dešimtmečius.
Ji kyla iš istorinės praeities ir bendro požiūrio į geopolitinius iššūkius. Manau, kad iš ten mes kartu matome pavojus, kylančius iš Rusijos, pagalbos Ukrainai poreikį ir tai yra daugiau, nei vieneri rinkimai. Tas požiūris buvo stiprus, dėl rinkimų ar priešrinkiminių nuotaikų tas Lenkijos laivas šiek tiek svyravo, bet, manau, kad dabar, bet kokiu atveju, kokia vyriausybė susiformuos, jis grįš į tą patį geopolitinį kelią, kuris ir Lietuvai yra labai svarbus“, – sakė G. Landsbergis.
„Kokia vyriausybė bus, toliau tęsime strateginę partnerystę ir dirbsime kartu“, – pridūrė jis.
Malmė (Švedija) - nuskilastamumas didžiausias dėl migrantų. Švedija pripažino integracijos projektas nepasiteisino.
Londonas - dėl migrantų
užima pirmą vietą pagal išprievartavimus pirmą vietą pasaulyje.
Roterdamas dėl migrantų, klesti narkotikai ir išprievartavimai
