REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva koronaviruso klausimu šiuo metu išgyvena dvejopą situaciją. Viena vertus, kasdien fiksuojami vis nauji užsikrėtimų COVID-19 rekordai. Kita vertus, reanimacijose situacija kaip niekada stabili. Medikai ir mokslininkai atmeta galimybę, kad Lietuvai prireiks karantino režimo. Tačiau niekas nenuvertina omikron atmainos grėsmės ir atkreipia dėmesį, kad ji kelia kitokių sunkumų.  

Lietuva koronaviruso klausimu šiuo metu išgyvena dvejopą situaciją. Viena vertus, kasdien fiksuojami vis nauji užsikrėtimų COVID-19 rekordai. Kita vertus, reanimacijose situacija kaip niekada stabili. Medikai ir mokslininkai atmeta galimybę, kad Lietuvai prireiks karantino režimo. Tačiau niekas nenuvertina omikron atmainos grėsmės ir atkreipia dėmesį, kad ji kelia kitokių sunkumų.  

REKLAMA

Sergamumo COVID-19 kreivė Lietuvoje sparčiai šovė aukštyn. Sausio pabaigoje kasdienis naujų susirgimų skaičius perkopė 10 tūkst. atvejų – ketvirtadienį pranešta apie 10 630 naujų susirgimų ir 9 mirtis. Penktadienį pranešta jau apie daugiau nei 11 tūkst. užsikrėtimų ir 12 mirčių.

Tačiau nepaisant rekordiškai aukšto sergamumo, situacija ligoninėse išlieka stabili. Tą patį ketvirtadienį Lietuvos ligoninėse užimtos 93 reanimacijos lovos, skirtos COVID-19 pacientų gydymui, penktadienį pacientų skaičius išaugo iki 97. Vyriausybės nustatyti kritinė lovų užimtumo riba, kurią pasiekus būtų įvedamas karantinas, – 240.

REKLAMA
REKLAMA

Dar nepasiekėme užsikrėtimų piko

Kurį laiką sausį naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius Lietuvoje laikėsi apie 5–7 tūkst., tačiau netruko peržengti ir 11 tūkst. Anot Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, kitų šalių patirtis rodo, kad Lietuva, tikėtina, dar nepasiekė savo susirgimų piko.

REKLAMA

„Stebint kitų šalių pandeminės omikron bangos tendencijas, paprastai tokio greito kilimo banga į viršų yra trys, galbūt keturios savaitės. Na tai Lietuvoje mes jau čia turime trečią ar ketvirtą savaitę, tai tikėtina, kad dar savaitė, o galbūt dvi ir mes turėsime besileidžiančią žemyn kreivę. Bent aš taip norėčiau tikėti.

Turbūt sunku mums čia vertinti, ar mes jau pasiekėme piką, ar dar keletą dienų ar savaitę kilsime. Turbūt nė vienas šiandien negalėtų atsakyti. Bet žiūrint į kitų šalių, tarkim, Jungtinės Karalystės patirtį, tai ten trys keturios savaitės buvo tas augimas. Tai tikėtina, kad Lietuvoje gali kažkas panašaus nutikti“, – tv3.lt sakė R. Jurkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Kad Lietuva dar nepasiekė omikron atmainos plitimo piko, patvirtina duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Tačiau, jo teigimu, žymiai svarbiau, kad kylant naujų atvejų skaičiui, pacientų reanimacijose ir mirčių skaičius išlieka stabilus.

„Omikron piko dar neturime. Bet ką mes turime ir galime matyti – jeigu žiūrime į atvejų kilimą, tai kilimas prasidėjo dar prieš pat Naujus metus. Ir turime mėnesį kilimo. O tiek ligoninių skaičiai, tiek mirčių skaičiai nekyla, jie stabilūs. O palyginus su kitomis epidemijomis, tai per keturias savaites kilimas būdavo.

Dabar mes jau turime visą mėnesį, mes nematome to pakilimo. Todėl natūralu, kad kažkiek tas didžiulis skaičius susirgimų pramuš, kažkiek ligonių ir mirčių padidės. Kadangi jau yra keturios savaitės, yra ženkliai daugiau optimizmo“, – tv3.lt sakė V. Zemlys-Balevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, jo teigimu, pikas nėra toli, bet didelis susirgimų skaičius anaiptol nereiškia blogų dalykų, jis gali reikšti, kad pandemijos pabaiga arti.

„Labai geras pavyzdys buvo, kai mes turėjome alfa bangą ir prasidėjo skiepijimas, ir atrodė, kad atvejai kris, po to pradėjo leistis. Nes tada atėjo pavasaris ir skiepijimas. Tada nebeliko virusui, kur plisti, nes jis gavo sieną.

Tai dabartinė siena virusui bus elementariai persirgimas. Tokiais dideliais skaičiais persirgus jis sustos. Dabartiniai omikron susirgimo skaičiai – 10 tūkst., bet tikrąjį atvejų skaičių galima dauginti iš dviejų trijų, nes laboratorijos nepajėgios daugiau testuoti.

REKLAMA

Dėl tokio didžiulio tempo kilimo, jei per savaitę suserga 7 proc. populiacijos, tai kai mes tokio masto skaičius stebime, tiesiog epidemija, virusas pradeda stabdyti, nes jis taip išplinta, kad nebelieka, kam sirgti“, – patikino V. Zemlys-Balevičius.

Pasiekti karantino ribą – praktiškai neįmanoma

Nepaisant dar ateityje laukiančio susirgimų šuolio, Kauno klinikų vadovas R. Jurkevičius atmeta galimybę, kad Lietuvoje dar išvysime karantiną ir reanimacijų lovos pasieks kritinį 240 rodiklį.

„Nemanau. Tą skaičių pasiekti gal teorinė galimybė kažkokia egzistuoja, bet aš nemanau, kad mes jį pasieksime. Manau, kad mums trukdys gyventi kiti dalykai – didžiulis užsikrėtusių žmonių skaičius, mūsų valstybės tarnybų funkcionavimas. Sveikatos sistemai, policijos sistemai, įvairių kitų svarbių tarnybų sistemoms tai gali turėti didžiulę reikšmę. Bet kol kas, kiek stebime, bent jau ligoninės, sveikatos sektorius, mums pavyks susitvarkyti“, – kalbėjo R. Jurkevičius.

REKLAMA

O štai V. Zemlys-Balevičius net neabejoja, kad Lietuvai jau neįmanoma pasiekti kritinio 240 užimtų lovų reanimacijose skaičiaus. Vadinasi, prie karantino nebegrįšime.

„240 tikrai mes nepasieksime. Man atrodo, tai buvo aišku jau ganėtinai seniai, prieš keletą savaičių. Mes turime dabar labai panašią situaciją, kaip buvo prieš metus, kai mes neturėjome apsaugos, skiepų ir virusas plito. Dabar mes turime didžiulę populiaciją, kuri yra apsaugota nuo gulimosi į ligonines, bet nuo užsikrėtimo, deja, apsaugota yra ženkliai mažiau. 

Skiepai efektyviai stabdė plitimą, o dabar nebestabdo susirgimų, stabdo tik pakliuvimą į ligonines. Tai mes ir turime, kai virusas plinta nekontroliuojamai, nes ta kontrolė mažoka, tai jis gali visus užkrėsti. Bet virusas, deja, neturi galimybės prasilaužti į ligonines, nes populiacijos imunizacijos fonas yra aukštas. Nes imunizacija gauta arba prasirgus delta, arba pasiskiepijus. Tai ir turime situaciją, kai virusas plinta, atvejai didėja, bet į ligonines nepakliūva žmonės“, – akcentavo mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors dėl COVID-19 situacijos Lietuvoje V. Zemlys-Balevičius yra nusiteikęs optimistiškai, jis priduria, kad nežinią kelia ateitis – virusas visada gali mutuoti, kaip mutavo iki šiol. Nežinia, ar ateities mutacijos bus pavojingesnės už dabartines.

„Optimizmas yra pamatuotas, bet susikaupė pakankamai laiko, kad galėtume apie optimizmą šnekėti vis drąsiau. Tai nereiškia, kad galime nusimesti kaukę ir bėgti Gedimino prospektu, ir bučiuotis su visais. Bet, jeigu mūsų pagrindinė baimė buvo sveikatos sistemos apsauga, tai labai sunku būtų argumentuoti, kad bus kažkoks kolapsas. 

Aišku, visada gali būti apokalipsiniai scenarijai. Pavyzdžiui, nėra aišku, koks bus efektas naujos atmainos Danijoje. Nes problema yra didžiulė galimybė virusui mutuoti“, – pridūrė V. Zemlys-Balevičius.

REKLAMA

Nerimą kelia dvi tendencijos

Vertindamas dabartinę COVID-19 situaciją Lietuvoje, R. Jurkevičius patvirtina, kad padėtis ligoninėse šiuo metu stabili. Dar daugiau – ligoninės turi galimybę mažinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių ir teikti pagalbą kitiems pacientams. 

„Tikrai šitoje vietoje mes galėtume laikyti, kad kažkokio didėjimo labai staigaus neturime. Taip, turime tam tikrų pasvyravimų. Bet pakankamai neblogai sekasi tvarkytis kol kas. Nes mes ir po šio savaitgalio mažinome COVID-19 lovų skaičių ir net po sumažinimo mums pavyksta turėti pakankamai saugų rezervą, nes dirbame su 62 proc. užpildymu. Galvojame, galbūt dar galėsime pasimažinti ir dedikuoti kitų ligonių gydymui“, – teigė R. Jurkevičius.

REKLAMA

Jam antrina ir Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, patvirtinęs, kad situacija Vilniaus regione yra gana stabili.

„Sparčiai augant užsikrėtusių koronavirusu žmonių skaičiui, visgi hospitalizacijų skaičius padidėjo tik nežymiai ir Vilniaus regione mes turime vis dar 40 proc. laisvų aktyvaus gydymo lovų ir apie 40 proc. laisvų COVID-19 reanimacijos lovų. Santaros klinikose situacija šiek tiek blogesnė, šiai dienai užimta beveik 85 proc. aktyvaus gydymo lovų ir virš 70 proc. reanimacijos lovų“, – žurnalistams sakė F. Jankevičius.

Nepaisant to, staigus susirgimų šuolis Kauno klinikų vadovui R. Jurkevičiui kelia nerimą. Nors reanimacijos nėra perpildytos, aukštas susirgimų skaičius reiškia ir gausiai sergantį medicinos personalą, ir pacientus, kurie serga ir kitomis ligomis, ir COVID-19.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra kitos dvi tendencijos, kurios neramina. Tai pacientai su COVID-19, kuriems užsikrėtimas išryškėja sergant kita liga. Tai tokių pacientų skaičius yra augantis, taip pat ir Kauno klinikose. 

Taip pat didėja ir personalo užsikrėtimų skaičius. Medikai gyvena šeimose, visuomenėje, ir kai visuomenėje yra didelis infekcijos išplitimas, tai mes turime tiesiog didelį skaičių užsikrėtusio personalo. Tai nuolat tenka stebėti situaciją. Kiekvieną dieną kažkur perorganizuoti situaciją vieno ar kito padalinio darbą. Tai tikrai manau, kad mes ir turbūt kitų ligoninių administracijos turime ką veikti šiuo metu“, – pridūrė Kauno klinikų vadovas.

REKLAMA

Su analogiška problema susiduria ir Santaros klinikos.

„Auga pakankamai sparčiai užsikrėtusių medikų, darbuotojų skaičius. Šiuo metu 212 darbuotojų yra užsikrėtę koronavirusu ir nedirba. Tai labai smarkiai nepaveikia Santaros klinikų veiklos. Bet, jeigu augs toliau, turėsime pasitelkti pagalbinių darbuotojų“, – sakė F. Jankevičius.

Vis dėlto R. Jurkevičius nesiryžta tvirtinti, kad omikron atmaina – palankesnė koronaviruso forma. Jo teigimu, nors šia atmaina sergantys žmonės turi švelnesnius simptomus, pavojų kelia tai, kaip sparčiai ji plinta.

„Taip, mes žinome, kad yra ir tokių lengvesnių dalykų, susijusių su omikron infekcija, kad užsikrėtę žmonės, ypač vakcinuoti, serga lengviau, trumpiau, daug yra besimptomių atvejų. Tai čia yra galbūt ta geresnė pusė.

REKLAMA

Bet yra ir blogesnė pusė, tai būtent tas didelis kiekis užsikrėtusių žmonių ir darbuotojų. Tai tas tikrai kelia tam tikrą įtampą. Bet kol kas pavyks susitvarkyti“, – patikino R. Jurkevičius.

„Taip, mes žinome, kad yra ir tokių lengvesnių dalykų, susijusių su omikron infekcija, kad užsikrėtę žmonės, ypač vakcinuoti, serga lengviau, trumpiau, daug yra besimptomių atvejų. Tai čia yra galbūt ta geresnė pusė.

Bet yra ir blogesnė pusė, tai būtent tas didelis kieki užsikrėtusių žmonių ir darbuotojų. Tai tas tikrai kelia tam tikrą įtampą. Bet kol kas pavyks susitvarkyti“, – patikino R. Jurkevičius.

Užsikrėtimų šuolio nenuvertina

O štai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis atmeta bet kokius svarstymus, kad susirgimų kreivės augimas neturėtų bauginti, o omikron atmaina – mažiau pavojinga.

REKLAMA
REKLAMA

„PSO labai aiškiai įspėja, kad reikia būti be galo budriems, labai atsakingai elgtis ir nesutikti su mintimis, kad štai, čia, žinote, mažai grėsminga. Šis virusas sukelia mirtį, kaip ir gripo virusas. Bet šiuo atveju mirčių skaičiai didesni. Taigi tai nėra lengva infekcija. <...>

Kai banga kyla ypatingą dėmesį reikia skirti perdavimo kelių išvengimui arba sumažinimui. Kitaip sakant, uždaros patalpos, žmonių susibūrimai – kaukės, oro ventiliacija, filtracija, dezinfekcija, patalpų reguliavimas pagal žmonių skaičių. Visa tai turi būti adekvačiai stiprinama, kada banga kyla. Nes juk infekcija perduodama oro keliu iš žmogaus į žmogų“, – tv3.lt sakė V. P. Andriukaitis.

Be to, jis akcentuoja, kad naujoji viruso atmaina ypač pavojinga vaikams – fiksuojamas didelis jų sergamumas.

„Omikron atveju reikia labai atsargiai viską vertinti, nes vaikai labai užsikrečia ir vaikų su komplikacijomis sergamumo bendras skaičius Europos regione auga. Pokovidinės pasekmės vaikams gali būti labai įvairios. Štai kodėl ir dėl vaikų turime būti be galo susirūpinę“, – pažymėjo V. P. Andriukaitis.

Pasak Santaros klinikų vadovo F. Jankevičiaus, ligoninėse taip pat matyti vis daugiau COVID-19 užsikrėtusių vaikų. Dalis jų patenka į reanimaciją.

REKLAMA

„Neramina, žinoma, tai, kad auga užsikrėtusių ir hospitalizuotų vaikų skaičius. Tai šiuo metu turime Santaros klinikose jau 17 vaikų, trijų iš jų būkle pakankamai sudėtinga, jie gydosi reanimacijos skyriuje“, – sakė F. Jankevičius.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 639,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,8 tūkst. žmonių. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,4 proc. gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų